Plungėje esančią Žlibinų Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos bažnyčią šeima pasirinko neatsitiktinai – čia gyvena Rūtos tėvai. Dėl to vaikystės namai ir tapo Nojaus krikšto vieta. Čia susirinko tik patys artimiausi šeimos nariai, draugų būrio šįkart kartu nekvietė.
„Šiaip jokių stebuklingų tradicijų neturėjome. Svarbu buvo bažnyčia ir kad krikštatėviai būtų tam pasiryžę. Žinotų, ką turi daryti. Atsakingai juos rinkomės – tai mano geriausias draugas Andrius iš Airijos ir sesė“, – atskleidė Linas Vaitkevičius.
Krikšto metu tėvai berniukui parinko Liudviko vardą. Kadangi jis turi jau du vardus ir yra pristatomas Nojumi Gintautu, jam buvo suteiktas ir trečiasis.
„Abu vardai suteikti bočiaus garbei. Todėl sūnų dabar vadiname Nojumi Gintautu Liudviku Vaitkevičiumi. Formaliai du vardai, o dabar gavo ir krikšto trečią“, – sako Linas.
Ceremonijai šeima atsakingai rinko ne tik vardą, bet ir aprangą. Visi trys, įskaitant sūnų Nojų, dėvėjo lininius drabužius.
„Mes labai mėgstam lino audinį, tai visi taip ir apsirengėm. Buvome su tokiomis žemiškomis spalvomis“, – apie aprangos pasirinkimą kalbėjo L.Vaitkevičius.
Galima pamanyti, kad šeima šventę suplanavo iki mažiausių detalių, tačiau Linas prisipažįsta, jog nieko panašaus nebuvo.
„Patys pasipuošėme, užsisakėme maistą ir jaukiai pasėdėjome su šeima. Nieko išskirtinio. Šventėme taip, kaip įsivaizdavome, kad būtų jauku – pas vaikučio močiutę namų kieme. Tokia šviesi, šventa ta šventė. Kažkaip kitaip net neįsivaizduoju, kaip reiktų krikštynas kitaip minėti“, – 15min pasakoja vyras.
Pasirodo, kad šios krikštynos turi ir tam tikrą įspaudą Lino šeimos istorijoje. Ir nors tai skaudus prisiminimas, tačiau iš dalies tai pastūmėjo ne vieną giminės vaiką priimti krikštą.
„Prieš daugelį metų mano močiutė augino 16 vaikų, tačiau dėl kilusio maro prarado 8-is. Galiausiai devintasis buvo pakrikštytas ir visi po to išgyveno. Ši legenda mane kažkaip ir atvedė link krikštynų. Todėl neabejodami tai ir padarėme“, – sako Linas.
