Iš Afrikos kilusiam Mario Rimbao, jo gyvenimo draugei lietuvaitei Loretai bei jųdviejų keturiems vaikams, įsikūrusiems ir bandžiusiems laimingai gyventi Niūrio miestelyje Šiaurės Airijoje, teko ieškoti naujų namų dėl nuolatinių rasistinių puldinėjimų.
Apie šią šeimą ištikusią socialinę tragediją neseniiai pranešė vietos savaitraštis „Newry democrat“. Akmenis metė ir į mane, kai sėdėjau namo kieme su kūdikiu ant rankų. Mūsų automobilio padangas pradūrė, mašiną netgi bandė padegti, – apie patirtą košmarą pasakojo sukrėsta lietuvaitė Loreta.
Gvinėjoje gimusiam Mario ir Loretai teko sprukti iš savųjų namų į kitą rajoną bei nuomotis būstą, kai rasistinio pobūdžio antpuoliai tapo nebepakenčiami.
Niūris – už 60 kilometrų nuo Šiaurės Airijos sostinės Belfasto bei už maždaug 100 kilometrų nuo Airijos sostinės Dublino esantis miestelis, kuriame įsikūrę apie 30 tūkst. gyventojų.
Šantažavo vaikai ir paaugliai
Pora žurnalistams skundėsi, kad visa šeima nuolat buvo užgauliojama, pravardžiuojama, žeminama ir kentė nuolatinį puolimą.
Pažymima, kad dažniausiai emigrantus šantažavo vietos vaikai ir paaugliai.
„Į mūsų namą nuolat buvo mėtomi akmenys bei kiaušiniai, į vaikus taip pat skriedavo akmenys ir jie būdavo pravardžiuojami juodomis išgamomis. Pastaruoju metu jie netgi bijodavo eiti į kiemą žaisti. Iš jų atimdavo ir laužydavo žaislus. Akmenis metė ir į mane, kai sėdėjau namo kieme su kūdikiu ant rankų. Tie vaikai man rėkė: „Tu balta, bet tavo vaikai juodžiai!“ Mūsų automobilio padangas pradūrė, mašiną netgi bandė padegti“, – pasakojo sukrėsta moteris.
Tokio pobūdžio terorą lietuvės ir afrikiečio šeima kentė ištisus metus.
Loreta minėjo, kad šeimai buvo be galo liūdna, kai reikėjo išvykti iš pamėgtų jaukių namų, kuriuose visiems užteko vietos.
Socialinio būsto negavo
Mario prisipažino nusivylęs ir Niūrio valdžios Būsto skyriaus pareigūnais: „Jau kelerius metus esame jų sąrašuose, nes mūsų namas buvo labai senas. Tačiau kai padėtis komplikavosi ir kreipėmės į juos pagalbos, mums pasakė, kad nesame benamiai, todėl jie nesirengia mums niekuo padėti.“
Išsinuomotas namas, į kurį teko persikraustyti, šešių asmenų šeimai yra akivaizdžiai per mažas. Jis prisigėręs drėgmės, dėl jos tvyro dvokas. Prie namo nėra kiemo, todėl vaikai priversti žaisti šalia judrios gatvės.
„Norėčiau, kad pareigūnai, kurie atsisakė mums padėti, ateitų ir praleistų su mumis šiek tiek laiko. Tada jie galėtų dar kartą pakartoti, kad mums nereikia jų pagalbos“, – nuoskaudos ir nusivylimo neslėpė tamsiaodis Mario.
Būsto skyriaus atstovas savaitraščiui „Newry democrat“ pareiškė, kad savo popieriuose nemato įrašo, jog minėta šeima būtų pateikusi pagalbos prašymą.
