15min pasidomėjo, kaip dabar sekasi užsienyje gyvenantiems menininkei Monikai Dirsytei, dainininkei Valerijai Iljinaitei, šokėjui Šarūnui Kirdeikiui, buvusiai grupės „Queens of Roses“ narei Giedrei Linkevičienei, TV projektų dalyviui, asmeniniam moterų treneriui Martui Kalendrai.
Londone pagerėjo savijauta
Vilniaus dailės akademijoje baigusi magistro studijas, menininkė Monika Dirsytė nutarė išbandyti sėkmę Londone. Ji sako mąsčiusi apie kelias galimas emigracijos kryptis – be Jungtinės Karalystės sostinės dar galvojusi apie Berlyną ir Amsterdamą, kadangi ją viliojo miestai, kuriuose įsikūrę didžiausi šiuolaikinio meno centrai.
Tiesa, Monika svarstė variantą ir pasilikti savo šalyje, bet neįstengė pasipriešinti psichologinei būsenai ir Lietuvoje juntamai įtampai. Todėl vieną dieną pasiryžo ją palikti.
„Buvo minčių pasilikti Lietuvoje, tačiau joje nemačiau jokių galimybių save realizuoti. Man buvo per ankšta, per liūdna. Laikotarpis prieš išvykimą buvo sudėtingas. Jaučiausi neįvertinta ir nereikalinga savo šaliai. Buvo skausminga suvokti faktą, kad baigusi magistro studijas, įvykdžiusi ne vieną meninį projektą, aš negaliu judėti toliau.
Gal ir būčiau likusi kovoti su vėjo malūnais, bet turėjau greitai priimti sprendimą, ką daryti su savo gyvenimu. Tad nieko nebelaukusi nusipirkau bilietus į Londoną ir pradėjau gyvenimą nuo visiško nulio“, − išvykimo priežastis 15min komentavo M.Dirsytė.
Prisimindama emigracijos pradžią, Monika pripažįsta, kad pirmi mėnesiai svetur buvo sunkiai pakeliami – slėgė gyvenimas toli nuo miesto centro, kamavo vienatvė, tęsėsi Lietuvoje prasidėjusi depresija. Ji buvo jau beprarandanti viltį, tačiau iš paskutinių jėgų stengėsi nepasiduoti.
„Vidinė nuojauta sakė, kad turiu išlaukti savo momento. Kiekvieną dieną, kad ir kokia ji buvo sunki, mažais žingsniais ėjau link svajonės. Po truputį viskas pradėjo gerėti, sutikau labai gerų žmonių iš meno pasaulio, kurie man padėjo ir suteikė galimybių“, − apie savo pirmuosius sėkmingus žingsnius Londone pasakojo menininkė.
Dabar Monika teigia, kad tai, kas laukė vėliau, pranoko pačios lūkesčius: „Jei anksčiau kas būtų pasakęs, kad kuruosiu parodą The Marylebone galerijoje prestižiniame rajone, būčiau tikrai nepatikėjusi. Būčiau pagalvojusi, kad tai neįmanoma, jei būtų sakę, kad galėsiu parodyti savo performansą D-Contemporary galerijoje, meno mugėse Talented Art Fair, New Artist Fair, jog skrisiu į Veneciją ir Venecijos architektūros bienalėje pristatysiu performansą To Be or Not To be.“
Pasidomėjus, kuo ją labiausiai sužavėjo Anglijos sostinė, M.Dirsytė sakė, kad nors Londonas ir turi šiek tiek trūkumų, juos atperka netikėtumo aspektas ir galimybė jaustis laisvam ir nesuvaržytam.
„Tai milžiniškas ir labai brangus miestas, ambicingų žmonių žaidimų aikštelė. Tačiau tuo pačiu ir miestas, kuris išlaisvina bei leidžia būti savimi. Londone niekada nežinai, kas tavęs laukia, su kuo susipažinsi. Jis man padovanojo neįtikėtinų pažinčių, patirčių, užgrūdino. Londone aš išmokau vaikščioti iš naujo“, − kalbėjo Monika, ir pridūrė, kad šiame mieste jaučiasi tokia, kokia nesijautė Lietuvoje – mylima ir laiminga.
Išvykusi į Angliją suprato, kas buvo tikri draugai, o kas − tik apsimetėliai
Muzikiniame televizijos šou „Lietuvos balsas“ išgarsėjusi ir vėliau dar ne viename projekte sėkmingai pasirodžiusi atlikėja Valerija Iljinaitė pastaruoju metu taip pat vaikšto Jungtinės Karalystės sostinės Londono gatvėmis. Mergina čia išvyko studijuoti.
„Nuo pat vaikystės mano svajonė buvo išvažiuoti mokytis į užsienio šalį. Jau tuomet rašydavau laiškus į mokyklas, kuriose norėčiau studijuoti muziką“, − apie išsipildžiusios vaikystės svajonės užuomazgas 15min pasakojo V.Iljinaitė.
Valerija atviravo, kad į norimas studijas Londone jau buvo įstojusi anksčiau, bet pirmą kartą neįstengė palikti draugo, o antrą sutrukdė didelis darbų krūvis. Tačiau trečias kartas buvo lemtingas – atlikėja gavo metų stipendiją nemokamai mokytis Londono muzikos koledže.
Kadangi gyvenimas Londone brangus, Valerija vien studijomis neapsiriboja. Ji koncertuoja ir mėgaujasi tuo, kad gali dirbti patinkantį darbą: „Dėstau trijose mokyklose. Anglų mokykloje vaikučiams vedu popamokinį miuziklo būrelį, dirbu ir su mokiniais privačiai, dėstau pianiną, dainavimą. Ši veikla man be galo patinka, jaučiuosi įkvėpta.“
V.Iljinaitė Londone muzikos moko tiek užsieniečius, tiek lietuvius. Ji sako, kad dirbant su pastaraisiais specifika skiriasi.
„Su lietuviais dirbu labiau iš idėjos. Nors ir esu didelė kosmopolitė, šaknys vis tiek šaukia ir norisi puoselėti lietuvybę. Ypač tada, kai matau lietuvių vaikus, kurie yra gimę jau Anglijoje ir jiems lietuvių kalba yra be proto sunki. Tad džiaugiuosi galimybe juos mokyti lietuviškų dainelių ir muzikos istorijos“, − teigė dainininkė.
Valerija sakė, kad emigravusi pasijuto tarsi patekusi į gerą kariuomenę, o Londonas vienus dalykus atėmė, bet kitus davė. Ji labiausiai ilgisi šeimos ir nuoširdžių pokalbių, tačiau didmiestis ją žavi atvirumu ir globalumu.
V.Iljinaitės teigimu, persikraustymas į Anglijos sostinę padėjo suprasti kelis dalykus. Pavyzdžiui, kad pragyventi užtenka ir vieno lagamino. Be to, išvykus atsisijojo netinkami žmonės.
„Ilgiuosi pedagogų, kurie buvo mano draugai, giminių. Tačiau labai gerai pamačiau, kam iš tiesų esu reikalinga, o kam tik paranki. Tie, kam buvau reikalinga, liko šalia, o tie, kuriems buvau tiesiog paranki, dingo. Tai skaudu, bet tuomet supranti, kad geriausias draugas gali būti tik pats sau“, − patirtimi dalijosi dainininkė.
Londone Valerijai patinka, nes veiksmo kupini didmiesčiai visuomet traukė. Tiesa, mergina neneigia, kad apsiprasti buvo nelengva.
„Kai gyveni Lietuvoje, kuri yra mažytė, ir gali bet kada atbėgti pas mamą, o ji pas tave, gyvenimas yra vienoks. Tačiau kai esi už tūkstančių kilometrų su svetimomis taisyklėmis ir svetima kalba, viskas kur kas sunkiau. Tu pamiršti, kad vairavai automobilį, o iki reikiamos vietos galėdavai nuvažiuoti per dešimt minučių. Turi prisitaikyti prie to, kad tempas čia yra kardinaliai skirtingas“, − gyvenimo Londone ypatumus dėstė Valerija.
Pabaigusi teatro bakalaurą, dainininkė nuo rudens tęs operinio dainavimo studijas.
„Jau turiu pasiūlymų kitais metais dėstyti miuziklą. Planų daug, bet juos galiu vykdyti ir iš Lietuvos, ir iš Londono. Tačiau tai, kad gyveni svetur, nepadaro tavęs nebe lietuviu“, − svarstė V.Iljinaitė.
Į Lietuvą kartais atskrendanti ir muzikiniuose projektuose čia pasirodanti Valerija sako, kad dabartinis jos prioritetas yra karjera: „Tai vienintelis dalykas, kuriuo galiu kliautis. Kaip kad sakė Lady Gaga, karjera neatsibus ryte ir nepasakys, kad tavęs nebemyli.“
Berlyne suvokė, kad nenori būti karjeristas
Šokėjas, choreografas ir įvairių televizijos projektų dalyvis Šarūnas Kirdeikis prieš kelerius metus persikėlė į Berlyną, tačiau ilgalaikė emigracija į Vokietijos sostinę jam nebuvo iš anksto planuotas veiksmas: „Iš pradžių tai turėjo būti tiesiog ilgos atostogos nuo pabodusios rutinos. Apsilankiau pakviestas draugų, o galiausiai pasilikau, nes nebemačiau prasmės grįžti į tas pačias vėžes.“
„Sprendimo emigruoti į Berlyną visiškai nesigailiu. Tuo labiau, kad esu aplankęs nemažai Europos miestų ir turiu su kuo palyginti“, − pridūrė jis.
Nepaisant to, kad gyvena nebe Lietuvoje, gimtojoje šalyje Šarūnas vis dar yra gana dažnas svečias. Jis čia atvyksta režisuoti vaizdo klipų, renginių, televizijos projektų.
„Išsikraustymas į Vokietiją tikrai nebuvo staigus. Pirmus metus dėl projektų Lietuvoje išvis praleisdavau beveik pusę laiko“, − emigracijos pradžią prisiminė choreografas.
Šarūnas tikina, kad Berlynas per tuos trejus metus jam yra tapęs tokia vieta, kurią jis jau gali vadinti savo antraisiais namais.
„Berlynas – kultūros centras. Čia nuolatos vyksta kažkas įdomaus, karaliauja mada, muzika, menai. Man patinka patogus metro susisiekimas, nuolatinė žmonių kaita. Atvykstančių ir išvykstančių žmonių srautai lemia renginių populiarumą, pardavimų sėkmę, stiprų bendruomenės jausmą. Čia nesijauti vienas, o dirbant šou versle tai labai įkvepia“, − gyvenimo Vokietijos sostinėje privalumus išskyrė Š.Kirdeikis.
Berlyno trūkumų jis įžvelgia nedaug. Šarūno teigimu, paprasti dalykai, tokie kaip registracijos, bankinės procedūros, čia užtrunka ilgiau. Tačiau ne paslaptis, kad tai būdinga daugumai Europos didmiesčių.
Be to, šokėjas tvirtina būtent Berlyne supratęs, kad gyvenime svarbiausia ne darbas, todėl vaikytis karjeros aukštumų jis nebesistengia. Dabartiniai Šarūno prioritetai – naujos pažintys, draugai, kultūra ir kalbos tobulinimas. „O sulig naujais kontaktais atkeliauja ir darbai“, − įsitikinęs Š.Kirdeikis.
Australijoje pasijuto tarsi mėnulyje
Daugiau nei metus Australijoje gyvenantis asmeninis moterų treneris, renginių vedėjas ir buvęs LNK žinių reporteris Martas Kalendra neslepia, kad joje jaučiasi kaip namuose.
„Čia man sekasi puikiai. Kadangi esu komunikabilus žmogus, pritapti pavyko gana lengvai. Žinoma, iš pradžių buvo sunku suprasti australietišką akcentą, tačiau bėgant laikui klausa priprato“, − pasiteiravus, ar pusės metų užteko galutinai adaptuotis tolimoje šalyje, pasakojo Martas.
Paklaustas, kuo užsiima Australijoje, M.Kalendra teigė, kad šioje šalyje ir toliau tęsia Lietuvoje pradėtą veiklą − dirba asmeniniu treneriu. Be to, laisvu metu jis tobulina savo anglų kalbos įgūdžius vietiniame koledže.
Nepaisant to, kad Australija jam jau atstoja namus, Martas pabrėžė, jog tarp jos ir Lietuvos mato begalę skirtumų. Kai kurie emigrantą netgi nustebino.
„Aplanko jausmas, kad esu išskridęs į mėnulį. Skirtumas nuo gimtosios šalies yra milžiniškas. Čia viskas daroma dėl žmonių, o ir patys gyventojai stengiasi, kad šalyje būtų puikios sąlygos ir dirbti, ir ilsėtis. Tiesa, iš pradžių stebino tai, kad australai mažai ką žino apie Europą ar kitus žemynus. Tačiau bėgant laikui supratau, kad Australija taip toli ir čia taip gera, kad galvoti apie tai, kas yra už tūkstančių kilometrų, nėra prasmės“, − Austalijos ypatumus vardijo Martas.
Negana to, jam nuostabą sukėlė maisto produktų kokybės skirtumas. Anot M.Kalendros, Australijoje ji aukštesnė negu produktų, įvežamų į Lietuvą.
Martui teko prisitaikyti ir prie australiško klimato, apie kurį jis iš pradžių buvo susidaręs kiek kitokią nuomonę – manė, kad šilta bus ištisus metus.
„Tačiau žiemą Australijoje taip pat gana vėsoka. Viduržiemį – apie 15 laipsnių dienos metu. Australijoje jau tuoj bus žiema“, − sakė jis.
Martas pasakojo, kad Australijoje kolegų ir pažįstamų turi užtektinai. Ir nors pripažįsta, kad jau spėjo pasiilgti gimtajame krašte pasilikusių jam brangių žmonių, Martas tikina, jog Lietuvoje savo ateities nebeįsivaizduoja, todėl grįžti į ją bent jau artimiausiu metu tikrai neplanuoja.
„Nesigailiu nė vieno savo žingsnio, nes manau, kad visos patirtys yra būtinos. Emigracija buvo vienas geriausių mano gyvenimo sprendimų“, − tikino M.Kalendra.
Be to, Martas neatmeta galimybės po kurio laiko iš Australijos persikelti į kitą vietą: „Australija man patinka, bet pagyvenęs čia vis labiau suprantu, kad pasaulis yra didelis ir ateityje galiu gyventi ten, kur panorėjęs. Tad jei kils noras ir atsiras tinkama galimybė pakeisti gyvenamą šalį, būtinai apie tai pasvarstysiu.“
Būdama Sidnėjuje sapnuoja Vilnių
Išsikraustyti į Australiją 2018 metų pradžioje kartu su vyru Linu Linkevičiumi nusprendė ir buvusi merginų grupės „Queens of Roses“ narė Giedrė Linkevičienė. Čia ji išvyko studijuoti verslo administravimo magistrą viename Sidnėjaus universitetų.
Atvykusi į Australiją Giedrė pradėjo dirbti stiliste viename butike, bet neslepia, kad norėtų tęsti ir savo muzikinę veiklą. Tačiau Australijoje dėl didelio užimtumo studentams rasti laiko papildomai veiklai – sudėtinga.
Pasak Giedrės, sudėtingiausia Australijoje buvo pirmą savaitę, o apsiprasti prireikė maždaug mėnesio. Adaptavimosi procesą apsunkino tai, kad šioje šalyje daug kas kur kas kitaip nei Lietuvoje.
„Sunkiausia, kad čia viskas aukštyn kojomis. Keista vien tai, kad dabar pas mus žiema, o likusiame pasaulyje vasara. Aišku, ta žiema Australijoje tokia pavasarinė. Tačiau pradžioje tikrai buvo kultūrinio šoko, organizmas turėjo adaptuotis. Galvoje privalėjau persijungti mygtukus, kad viskas prasideda iš naujo. Na, bet palyginus su girdėtomis istorijomis, mums viskas susiklostė pakankamai greitai ir sąlyginai sklandžiai“, − teigė G.Linkevičienė.
Nors atlikėja pritarė, kad gyvenimas Australijoje kardinaliai skiriasi nuo gyvenimo Europos šalyse, ir vien prisitaikyti prie klimato užtrunka kelis mėnesius, ji neslėpė džiaugsmo studijoms pasirinkusi būtent šią šalį.
„Australija labai kitoks, labai įdomus ir labai tolimas kraštas. Kiekvieną dieną čia gali pamatyti kažką naujo, dėl kažko nustebti, apsidžiaugti. Pavyzdžiui, sėdėdama ant uolos krašto, pamačiau būrį delfinų, o netrukus planuojame plaukti stebėti migruojančių banginių. Apie tokius dalykus Lietuvoje net nepagalvotum, o čia tai įprasta“, − gyvenimo svečioje šalyje įspūdžiais dalijosi Giedrė.
Tačiau ji akcentavo, kad labai ilgisi tėvynėje likusių artimų žmonių ir pačios Lietuvos, o ji atlikėją kartais aplanko ir sapnuose: „Nepaisant viso Australijos grožio, aš labai myliu Lietuvą, ir dar neseniai sapnavau, kaip grožiuosi Vilniaus senamiesčiu. Nubudusi pagalvojau, kad reikėtų nueiti ten pasivaikščioti, kol galutinai išsibudinusi suvokiau, kad esu labai toli nuo namų.“
Nors ir kamuoja Lietuvos ilgesys, Giedrė tvirtino, kad nesigaili nutarusi išvykti, bet dar nėra apsisprendusi, kur gyvens baigusi studijas. Tačiau pabrėžė, kad, nepaisant to, koks bus galutinis spendimas, jos požiūris į lietuvybę nepasikeis.
„Neatvažiavau čia bėgdama nuo blogo gyvenimo ir nesiskundžiu, kaip Lietuvoje blogai. Atvykau pasisemti įspūdžių, daugiau patirti, išmokti ir susipažinti su kraštu, kuris anksčiau atrodė nepasiekiamas. O kad ir kur galiausiai nuspręsime gyventi, tai nepakeis fakto, kad esu lietuvė ir tuo didžiuojuosi. Jau nesuskaičiuoju, kiek kartų teko pasakoti apie mūsų istoriją ir ypatumus žmonėms, nežinantiems, kur ta Lietuva“, − sakė G.Linkevičienė.
TAIP PAT SKAITYKITE: Valerija Iljinaitė nustebino kardinaliais pokyčiais – atsikratė net 30 kilogramų: to pareikalavo darbas
