Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Lietuvos drabužių dizainerė Rita Kazokaitė pirmą kartą įvertinta prestižiniu „red dot” apdovanojimu

Lapkričio pabaigoje dizaino studijos „Pure&Soft” įkūrėja, rūbų dizainerė Rita Kazokaitė gavo prestižinį, dizaino Oskaru visame pasaulyje vadinamą, „red dot” dizaino apdovanojimą už originalią drabužio koncepciją besilaukiančioms.
Ritos Kazokaitės modelis
Ritos Kazokaitės modelis / Asmeninio archyvo nuotr.
Temos: 1 Kazokai

Nuo 1955 m. Vokietijos Šiaurės Reino-Vestfalijos dizaino centro rengiami prestižiniai „red dot“ apdovanojimai yra žinomi visame pasaulyje ir juose pripažinimo siekia visi dizaineriai, kuriantys inovatyvius, masinei gamybai skirtus produktus. Šiuose apdovanojimuose yra išskiriamos trys kategorijos: produktų dizaino („red dot award: product design”), komunikacijos dizaino („red dot award: communication design“) ir dizaino koncepcijos („red dot award: design concept”).

Šių metų dizaino koncepcijos konkurse „red dot award: design concept” buvo pateikta daugiau nei 3000 paraiškų iš viso pasaulio. Konkursas suskirstytas į 19 dizaino kategorijų iš kurių vienoje, „Fashion” kategorijoje, komisija „red dot“ ženklą suteikė ir lietuvei dizainerei.

„Man, kaip ko gero ir kiekvienam dizaineriui, „red dot” yra aukščiausias įvertinimas koks tik gali būti. Smagu, kad pirmą kartą dalyvaudama šiame konkurse iš karto gavau apdovanojimą. Tai, be abejonės, didžiausias mano 8 metų darbo pramoninio rūbų dizaino sirtyje įvertinimas”, – sako R.Kazokaitė.

Konkursui pateiktas idėjas vertino kompetentinga komisija, kurią sudarė nepriklausomi įvairių sričių dizaino ekspertai iš Singapūro, Kinijos, Čilės, Korėjos, Australijos, Japonijos, Vokietijos ir Belgijos. Darbai buvo vertinami pagal iš anksto nustatytus ir viešai paskelbtus kriterijus: inovatyvumą, funkcionalumą, pritaikymą masinei gamybai ir estetinį vaizdą. „Red dot” apdovanojimą savo kategorijoje pelniusios R.Kazokaitės drabužio idėja puikiai atitiko visus šiuos reikalavimus.

„Dalyvauti „red dot” konkurse su drabužio koncepcija – visai kitoks uždavinys, nei dalyvauti mados konkursuose. Čia visai kiti vertinimo kriterijai ir keliami uždaviniai. Rūbas tampa nebe meno kūriniu, o dizaino objektu, kur daug svarbesnę reikšmę turi jo funkcija, ergonomiškumas ir jo aktualumas šių dienų vartotojams ir tik po to viskas apjungiama į vientisą meninį pavidalą“, – sako R.Kazokaitė.

Jos teigimu, šio drabužio konstravimo principas toks, kad jis yra lengvai reguliuojamas pagal didėjantį besilaukiančios moters pilvą. Drabužį galima dėvėti tiek prieš nėštumą, tiek po jo, todėl jo nereikia išmesti ar atiduoti kitai būsimai mamytei. Tokia rūbo konstrukcija, kurią galima naudoti bet kokio stiliaus - sportiniams, laisvalaikio ar netgi vakariniams nėščiųjų rūbams, iki šiol nebuvo pritaikyta. Ši idėja dėkinga tuo, jog leidžia kurti patogius rūbus, kuriuos galima dėvėti ilgiau nei 9 mėnesius, o tai labai svarbu tiek finansiniu požiūriu, tiek tausojant gamtinius išteklius.

Pati idėja, anot R.Kazokaitės, gimė spontaniškai, eksperimentuojant su gaminių konstrukcijomis. Atradus šią idėją, vėliau buvo svarbiausia išlaikyti jos paprastumą ir kartu pritaikyti masinei gamybai skirtiems drabužiams.

2002 m. Vilniaus Dailės akademijoje baigusi kostiumo dizaino specialybės mokslus Rita Kazokaitė nuo to laiko kuria rūbų kolekcijas skirtas masinei gamybai. Daugiausiai ji specializuojasi sporto ir laisvalaikio drabužių dizaino srityje. 2009 m. įkūrė savo dizaino studiją „Pure&Soft”, priklauso tarptautinei laisvai samdomų dizainerių asociacijai IDEAS, bendradarbiauja su Italų dizaino studija.

Pirmą kartą 2007 m. „red dot“ apdovanojimas buvo įteiktas lietuviui, dizaino studijos „Contraforma“ dizaineriui ir vadovui Nauriui Kalinauskui už sukurtą minkštų baldų seriją LOGO.
 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos