Prieš 25-erius metus įkurtas teatras vienam vakarui virto Lietuvos teatro elito meka. Tarp daugiau nei dviejų šimtų kviestinių svečių buvo galima sutikti ne vieną nusipelniusį režisierių, garsų aktorių, renginyje dalyvavo ir būrys žinomų kultūros ir meno pasaulio atstovų, atvyko keli ambasadoriai.
„Paprastai sakydamas bet kokią kalbą ją pradedu sakiniu, kad valstybė prasideda nuo kultūros. Tačiau dabar turiu perfrazuoti. Valstybė prasidėjo nuo Vilniaus mažojo teatro. Jis buvo įkurtas 1990 metų kovo 2 dieną, o kovo 11-ąją buvo atkurta nepriklausomybė“, – savo sveikinimo kalbą pradėjo Kultūros ministras Šarūnas Birutis.
Jis negailėjo gražių žodžių teatro vadovui R.Tuminui, džiaugėsi teatro sukaktimi. „Džiugu čia būti po 25 metų. Teatre, kuris tuo metu pirmas pradėjo laužyti standartus, kuris atėjo su scena į žiūrovą. Ir nors pavadinimas yra mažasis teatras, jūs esate labai dideli. Dideli savo kūryba ir savo ėjimu į kiekvieną teatro mylėtoją“, – kalbėjo ministras.
Šventiškai papuošto teatro koridoriuose netilo kalbos: susirinkę svečiai dalijosi prisiminimais, įdomiausiais nutikimais ir istorijomis, prisiminė ne vieno per pastaruosius dešimtmečius kultiniu spėjusio tapti spektaklio užkulisius.
Patys scenoje didžiąją gyvenimo dalį praleidę aktoriai šįkart atsidūrė kitoje užuolaidos pusėje – jie tapo žiūrovais ir pirmi pamatė R.Tumino pagal austrų rašytojo Thomo Bernhardo pjesę režisuotą spektaklį „Minetis“. Jam einant į pabaigą režisierius savo kolegoms ir bendražygiams surengė tikrą staigmeną – aidint garsioms ovacijoms pakvietė visus savo garsiausius aktorius į sceną. Visi jie vilkėjo tais pačiais kostiumais, su kuriais sukūrė vaidmenis savo garsiausiuose spektakliuose, įėjusiuose į Vilniaus mažojo teatro aukso fondą. Dar vienas jaudinantis momentas – visų jų žvilgsniai minutei nukrypo į žiūrovų akis. Lygiai taip, kaip prieš 25-erius metus.
Dapšys Arvydas, Andrius Žebrauskas, Mindaugas Capas, Inga Burneikaitė, Jūratė Brogaitė, Vilija Ramanauskaitė, Almantas Šinkūnas, Eglė Čekuolytė, vėliau prie jų prisijungę Eglė Gabrėnaitė, Sigitas Račkys, Jonas Braškys, Arnas Rosenas, Audris Chadaravičius, Larisa Kalpokaitė, Rasa Jakučionytė, Vytautas Šapranauskas, Gediminas Girdvainis, Mykolas Smagurauskas ir Edmundas Mikulskis – tai tik dalis teatro branduolį sudariusių garsenybių.
„Aš galvojau, kad čia ne teatras, o tyrimų laboratorija, institutas, meno inkubatorius. Galvojau, mes iš čia išeisime. Tačiau nepavyko. Mes mokome bendrauti su dangumi. Žiūrovas tampa mūsų bendradalyvis. Mes kalbame su juo, tai yra šventa“, – mintimis su vakaro svečiais dalijosi R.Tuminas.
Pasak jo, jeigu teatras neužsiima esme, jeigu neužsiima žmogumi, likimu, gyvenimo reiškiniais – tokį tetarą reikia uždaryti. „Aš būčiau labai žiaurus cenzorius, – pusiau rimtai, pusiau juokais kalbėjo R.Tuminas. – Padėti reikia tiems, kurie ieško, kuriems skauda, kurie siekia, verkia, kenčia, džiaugsmą sutapatina su likimu, ieško džiaugsmo, gyvenimo harmonijos.“
