Metams artėjant į pabaigą, Lietuvos garsūs žmonės dalijasi savais išgyvenimais verčiant naują gyvenimo puslapį. Vienas jų – atlikėjas Ruslanas Kirilkinas, savo feisbuko paskyroje pasidalijęs tokiomis mintimis:
„Rytojaus laukiu aš kitokio, be kaukių ir jokių suvaržymų. Lai būna tai lyg blogas sapnas, o gal kam nors ir pamoka, gyvenimas nėra vien gražios spalvos, jame juk būna daug tamsių...
Gal tai drausmė, o gal tylusis karas, to pasakyt aš negaliu. Aš tik meldžiu, kad visa tai kuo greičiau tepasibaigtų. Noriu dainuot, noriu ir vėl būt reikalingu, naudingu bei tvirtu.
Nepaisant visko, nedrįstu aš peikti šių metų, jie buvo man be galo dosnūs. Daug atradimų, pamokų, patirčių ir daug daugiau, tai pasiliksiu sau...
Visiems striprybės noriu palinkėti, vilties, tikėjimo ir išminties, nes visa tai praeis. Vienetas gi visko pradžia, lai 2021 startuoja sėkmingai, sveikai ir ryžtingai.
Su Naujaisiais metais mielieji, būkime palaiminti.“
Apmąstymuose apie naują pradžią paskendo ir „TV pagalbos“ žvaigždė Gerda Žemaitė. Moters įraše nestigo pozityvumo ir vilties, kad artėjantys metai bus kitokie.
„Dabar, kai tiksi paskutinės šių metų valandos, sėdžiu ir mąstau... Kokie gi buvo šie, besibaigiantys metai? O buvo jie, tikrai faini! Nepaisant visą žmoniją užpuolusių negandų! Kiek daug visko nuveikta! Kiek siužetų nufilmuota!
Kiek kartų ištiesta pagalbos ranka tiems, kas stovėjo ant bedugnės krašto! Kiek gyvūnų gyvybių išgelbėta! Ačiū 2020-iesiems už įdomias ir naudingas patirtis! Ačiū ir už tai, kad daugelis iš mūsų išmokome vertinti dalykus, kurių kasdienybėje net nepastebėdavome! Ačiū likimui, už atsiųstus naujus žmones! Vertinu kiekvieną šių, nors ir kitokių, metų akimirką!
Ir nepaisant visko, tikiu, kad ateinantys metai, mums visiems bus tikrai geresni, viltingesni! Kad išmokę pamokas, naujuosius pasitiksime su plačia šypsena veide!“, – rašė G.Žemaitė.
Ką pasakyti apie 2020-uosius turi ir socialinių tinklų žvaigždė Karolina Meschino. Netrukus mama tapsianti mergina neslėpė, jog jos patirtys šiais metais anaiptol nebuvo blogos.
„Labai nemadingai aš čia, bet 2020-ieji man visai nebuvo š*dų krūva. Kaip tik – nieku gyvu nenorėčiau ištrint šių metų, skirtingai nei daugumai – man jie buvo SVARBIAUSI IR YPATINGIAUSI GYVENIME“, – pabrėžė K.Meschino.
Netrukus mergina papunkčiui išvardijo priežastis, privertusias ją metus vertinti taip palankiai.
„Nėštumas. Didžiausia išsipildžiusi svajonė, nepamirštama patirtis, žodžiais neapsakomas stebuklas ir jaudulys.
Nusipirkome butą. Dar viena didžiulė svajonė. Daug išmokau, daug dirbau, ilgas įsirenginėjimo procesas, kuris vis dar tęsiasi, milžiniškas žingsnis būnant 25-erių, bet nuostabus jausmas.
Džeinė. Ji pas mus su Dominyku atsirado per mūsų gimtadienį... Nesu niekam gyvenime tiek kartų pasakius, kad myliu, kiek jai, pavogė ji mano širdį.
Brand’as. 5-erius metus svajojau, o šiais metais ėmiau ir įgyvendinau. Per pusę metų neįtikėtina sėkmė (pfu pfu pfu), 3 kolekcijos, daug pamokų, daug nervų, daug laiko ir pastangų... ir tai dar tik pati pati pradžia.
Ofisas/Studija. Atsiradus prekės ženklui, suformavau nerealiausių merginų, nuostabiausių kolegių, dabar ir draugių būrį, be kurių neįsivaizduoju dabar jau nieko. Įsikūrėme kūrybines dirbtuves Vilniaus senamiesčio širdyje.
Mano tėvai ir brolis. Nors visada buvome labai artimi, šiais metais dėl karantino ir nėštumo esame be galo visi susivieniję ir dar labiau suartėję. Vertinu kiekvieną sekundę, praleistą kartu, kiekvieną žodį, patarimą ir palaikymą. Man nieko nėra svarbiau.
Šeimos prasiplėtimas. Nerealus jausmas, kai dvi šeimos susijungia ir atsiranda dar daugiau džiaugsmo ir meilės. Dominyko tėvai, sesė ir seneliai tapo mano antra šeima.
Sužadėtuvės. Vienas gražiausių ir jautriausių momentų mano gyvenime...
Koncertų turas. Vasarą apvažinėjome Lietuvą su Dominyko koncertais, kas buvo visiškai kosmosas. Matyti namie dainų kūrimo procesą, o tada koncertuose stebėti išprotėjusias tūkstantines minias dainuojant jas kartu... ne veltui 4-ios M.A.M.A. nominacijos šiais metais!
Geriausios draugės. Jos toliau išliko geriausiomis draugėmis, jau pamečiau skaičių, kelintus metus, nesvarbu, kiek kilometrų mus skyrė, kiek laiko buvime atskirai, širdy visad išlikome kartu.
Barbados ir Los Andželas. Mėnesio kelionė (pirma kelionė kartu) geriausi atsiminimai, daug juoko ir meilės. Buvo rojus“, – dalijosi K.Meschino.
Pozityviai nusiteikusi naujus metus pasitinka ir šiemet bene didžiausius emocinius posūkius išgyvenusi grupė „The Roop“.
„Metų galas. Kaip įprasta – norėjome apie tai parašyti. Buvo tiek daug dalykų, daug pakilimų ir nusileidimų, mes susidūrėme su liūdesiu ir džiaugsmu, davėme ir gavome tiek daug meilės ir įgavome stiprybės išlikti, žydėti ir eiti į priekį.
Jeigu apie visą tai rašytume, tekstas būtų per ilgas skaityti. Bet vieną dalyką mes tikrai žinome – mes pasiekėme kitą lygį. Tad besibaigiant dienai mes supratom, kad 2020 metai buvo mums patys sėkmingiausi ir nuostabiausi. Keista, bet tai tiesa“, – instagrame rašė grupės nariai.
Maldyvuose šiuo metu atostogaujanti vizažistė Milita Daikerytė šiemet išgyveno daugybę sunkumų su verslu, bet panašu, kad dėl to mergina nežada sau sukti galvos.
„Ar pastebėjote – kokie metai bebūtų, paskutinę jų dieną visada yra už ką padėkoti? Šie sudėtingų išbandymų metai jau baigėsi, bet juk nežinom, kas mūsų laukia kitais. Gal tuo gyvenimas ir žavus?
Kai aš susiduriu su nesėkme, tą akimirką tikrai atrodo, kad pasaulis slysta iš po kojų, bet kai emocijos nurimsta, padeda suvokimas, kad kiekviena nesėkmė yra savotiška sėkmė.
O šiandien įvertinkim patirtis ir išnerkim iš 2020-ųjų pasiruošę naujiems iššūkiams“, – mintimis dalijosi M.Daikerytė.
Modelis, buvusi televizinių laidų vedėja Violeta Repčenkaitė savo metų apžvalgoje taip pat neslėpė viltingos gaidos. Moteris akcentavo visuomenės pokyčius bei dėkingumą, kuris sunkiose situacijose labai pagelbėja.
„2020-ųjų pradžioje žengiau į naują etapą savo gyvenime. Buvau tik tik išėjusi iš labai sudėtingų situacijų. Nepaprastai laukiau savo moterų stovyklų, kurių buvo (ir yra) trys pilnutėlės grupės. Tada prie visų gražių naujų pradžių dar ir Villa Viola projektas įvyko – mano senos svajonės manifestas.
Netikėtai, metams įsibėgėjus, pasaulis sulėtėjo. Tačiau žinau, mano planai nebuvo atšaukti, tik nusikėlė kuriam laikui. Nutiko, kaip nutiko, ir niekas iš mūsų nebeturėjome įtakos kažką keisti. Mano dideles svajones pakeitė dėkingumas – už tai, ką jau turiu. O kaip tos didelės Svajonės?
Jos niekur nedingo, bet koncentracijos kryptimi tapo išsaugoti ir išlaikyti turimą, o ne kurti naujus troškimus. Dėkingumas, dėkingumas, dėkingumas tapo metų mantra. Nepaisant sudėtingos situacijos, iššūkių, mano nuožiūra, tai buvo asmeninio išsigryninimo ir visuotinio susilėtinimo metai.
Įvyko tarsi visuotinis nubudimas ir mes jau visi niekada nebūsime tokie, kaip buvome, nes žinome, kas iš tiesų yra svarbiausia. Kokie laikini svečiai šioje žemėje esame mes. Šypsausi, o kažkas piktinosi, kad noras šypsotis yra. Juk ne laikas, juk sunku visiems.
Taip – nėra niekam lengva, bet visada maniau ir dabar taip pat, – nereikia atidėlioti nei šypsenų, nei gyvenimo. Nereikia taupyti gražių žodžių ar čiedyti servizų... Tegul ir ta gražiausia suknelė nedulka spintoje. Pasipuošiu namuose.
Su visa pagarba ir dėkingumu visiems , kas šiuo metu prakaituoja po daugiasluoksniais kostiumais gelbėdami tuos, kuriems dar duokdie daug ateinančių linksmų ir laimingų Naujųjų, sveikatoje bei džiaugsme... Visiems gelbėtojams lenkiuosi žemai ir linkiu stiprios sveikatos. O ką galime padaryti mes? Visada galime pasimelsti: už visus, kurie pluša ir už tuos, kuriems to labai dabar reikia. Dar galime: Nesipykti... Nesipiktinti... Nekaltinti.
Šventa? Neeee, tiesiog nubudusi. Tokia pati klystanti ir griūnanti. Verkianti ir besijuokianti... O šiandien linkinti iš visos širdies būti. Tėkmėje. Ramybėje. Viskas bus gerai. Su artėjančiais naujaisiais 2021-aisiais, mielieji. Tegul jie būna labai šviesūs“
Dėkingumo gyvenimui šiemet pasisėmė ir fotografė Neringa Rekašiūtė. Moteris savo sekėjus kvietė pasvarstyti: už ką dėkingas esame kiekvienas iš mūsų?
„Už ką esu dėkinga:
– už šviesų atsakomybės ir meilės potyrį priglaudus į namus šuniuką;
– už moteris, su kuriomis vasarą gulėjau ant žolės ir žiūrėjau į žvaigždes;
– už tai, kad tik šiemet visapusiškai pažinau draugystę;
– už mylimą vyrą, kurio akys sako: myliu tave, tu geriausia, kas nutiko mano gyvenime;
– už tai, kad buvau nuėjus ne savo keliu, bet sugebėjau sustoti ir savęs paklausti: ar tikrai ten noriu eiti?;
– už vyrus, kurie sužydėjo gėlėmis ir savo drąsa atlaisvino vyriškumo grandines Lietuvoje;
– už suvokimą, kad beprasmiška SIEKTI būti laimingai;
– už keistą gimtadienį, iš kurio paprašiau išeiti nekviestą svečią;
– už knygas. Ir ypač graikų mitologiją;
– už tai, kad senstu ir dėl to pradedu justi būties paslaptis, kurios prieš tai buvo neįkandamos;
– už norą priimti kitokį: ir tą, kuriam karštai pritariu, ir aną, kurio nesuprantu ir nekenčiu;
– už tai, kad nusprendžiau daugiau klausytis ir mažiau kalbėti pati;
– už pandemiją. Nes ji parodė, kokie esame surišti su gamta, nors ir stengiamės būti už ją viršesni;
– už moteris politikoje. Net jei tik krizė nutiesė joms kelią į valdžią. Už tai jas palaikysiu avansu;
– už savo vidinius demonus. Pradedu duoti jiems vardus ir kurti charakterius. Oho, kiek žmonių manyje gyvena!
O už ką šiandien dėkingi jūs?“
