– Papasakok trumpai, kaip pradėjai darbą Lietuvos oro uostuose. Kodėl sudomino būtent renginių sritis?
– Iš tikrųjų tikiu likimu ir tam tikrais ženklais, nes būtent jų vedina čia atsidūriau. Visų pirma, viena pažįstama atsiuntė nuorodą į mano dabartinės pozicijos darbo pasiūlymą. Mane suintrigavo ir jis, ir pati darbo aplinka – oro uostas man labai specifinė ir patraukli savo vidiniu gyvenimu vieta. Ypatingą aurą čia kuria keliautojai, darbuotojai, kurių tiek daug ir kiekvienas jų atsakingas už tokias skirtingas ir įdomias užduotis, taip pat istorijos, kuriamos oro uosto. Ir, žinoma, pati aviacinė romantika – galimybė kasdien prisiliesti prie lėktuvų.
Antra, mano brolis tuo metu, kai gavau šį darbo pasiūlymą, studijavo drauge su keliais darbuotojais iš oro uosto. Kai pasidalinau su juo svarstymais, ar pasiūlymą priimti, brolis patarė aplikuoti, nes iš studijų kolegų girdėjo daug teigiamų atsiliepimų apie įmonės kultūrą. Man tai buvo labai svarbu renkantis darbą.
Kodėl renginių sritis? Čia mano sfera: man patinka organizuoti, bendrauti su daugybe žmonių, be to, oro uostas pasistatė naujutėlį VIP terminalą su konferencijų centru. Pamačiau didelį potencialą tame – neišnaudotas galimybes, erdves.
– „Aerokinas“ daug kam atvėrė kitokį oro uostą – akivaizdu, kad ši erdvė gali būti skirta ne tik aviacijai, bet ir didelio masto kino renginiams. Kokie pagrindiniai iššūkiai tau aktualiausi iš organizacinės pusės?
– Daugelis oro uostą įsivaizduoja kaip vietą, kur keliautojai atvyksta ir išvyksta. Tačiau iš tiesų tai tarsi atskira valstybė su ypatingu gyvenimu, apie kurį sužino tik tie, kurie čia dirba. Šiek tiek paslapties (šypsosi – aut. past.). Tiesą sakant, kol čia nedirbau, ir pati buvau eilinė keliautoja, kuri nematė ir net neįsivaizdavo, kas išties vyksta oro uosto užkulisiuose.
O kalbant konkrečiau apie renginius – nenutuokiau, kad čia yra tiek daug įdomių ir skirtingų lokacijų fotosesijoms, filmavimams ar įvairioms prekės ženklų integracijoms. Anksčiau kolegos klientams yra suorganizavę automobilių testavimą šalia pakilimo tako, garsus režisierius filmavo keletą scenų savo kuriamam filmui, viename iš angarų vyko vestuvės, apie kurias kalbėjo visa Lietuva, ir nemažai garsių atlikėjų koncertų. Atvirai kalbant, ko čia tik nebuvo. Ir kiek dar visko bus! Nors šiuo metu ir nėra pats tinkamiausias laikas, bet tikrai jau gauname visokiausių užklausų dėl filmavimų, fotografavimų, renginių bei kitokio tipo integracijų.
Iš organizacinės pusės didžiausias iššūkis yra užtikrinti visus saugumo reikalavimus, kurie yra griežti ir jų privaloma laikytis dėl keleivių bei darbuotojų saugumo. Oro uosto prioritetas – sklandūs skrydžiai, todėl nei viena kita komercinė sritis neturi tam trukdyti. Prieš organizuojant svarbesnį ar didesnio masto renginį tariamasi su už tam tikras sritis atsakingais kolegomis, ar skrydžius galima suderinti su viena ar kita papildoma veikla.
– „Aerokinas“ vyks dar visą gegužę, tačiau prisiminkime procesą, kurį tau reikėjo organizuoti dar iki šio renginio pradžios. Ar sunku sukurti sąlygas oro uoste veikti kino seansams?
– Oi, „Aerokiną“ tikriausiai laikysiu vienu didžiausių iššūkių savo karjeroje, kol, žinoma, neatsiras didesnių (juokiasi – aut. past.). Šis projektas pareikalavo tikrai nemažai pastangų: per penkias dienas nuo idėjos pateikimo turėjome išsiaiškinti, ar galime įgyvendinti visus techninius niuansus, paraginti kolegas operatyviam darbui, gauti reikiamus leidimus iš įvairių tarnybų, apgalvoti oro uosto veiklą per kino renginį, pasirašyti sutartį ir, be abejonės, nepamiršti esminio faktoriaus – viskas vyks karantino laikotarpiu.
Buvo tikrai tokių dienų, kai su komanda susiskambindavom po 20 kartų per dieną, kad viskas vyktų kuo sklandžiau ir svarbiausia – greičiau, ko šiuo atveju labai reikėjo. Įprastai tokį projektą derintumėm tikriausiai mėnesį, bet tokiomis aplinkybėmis negalėjome praleisti išskirtinio šanso –kartu su „Kino pavasariu“ nuveikti šį tą neįprasto.
– Kokių atsiliepimų ir kokių vertinimų teko girdėti apie „Aerokino“ ir oro uostų bendradarbiavimą?
– Aš visada būsiu dėkinga įmonei, kad manim patikėjo, priėmė į šią poziciją ir kad turėjau galimybę atstovauti „Kino pavasario“ projektui iš oro uosto pusės. O „Kino pavasariui“ esu dėkinga už tai, kad atėjo su savo idėja pas Vilniaus oro uostą. Šis projektas yra toks galingas, išskirtinis ir įdomus, kad apie jį parašė daugiau nei 450 šaltinių pasaulyje, tarp jų ir tokie kaip „New York Times“, „BBC radio“, „Euronews“, „Lonely Planet“ ir begalė kitų. Nuoširdžiai didžiuojuosi abiem komandomis ir džiaugiuosi, kad toks projektas žymės mano CV.
Iš artimos aplinkos taip pat sulaukiam labai daug komplimentų. Žmonės džiaugiasi galėdami žiūrėti filmus išskirtinėje lokacijoje ir taip iš arčiau pažinti kitokią oro uosto pusę – romantiškąją! Be to, ypač giria darbuotojus, kurie prižiūri kino seansus, sakydami, jog jie nuolat šypsosi, pasitinka bei išlydi su gera nuotaika – juk tai labai svarbu. Norim, kad žmonės sugrįžtų tiek į „Kino pavasarį“, tiek į oro uostą, todėl kuriama atmosfera yra bene svarbiausias dalykas.
– Pasvajokime. Koks renginys oro uoste tau pačiai kaip vienai iš organizatorių prilygtų svajonės išsipildymui?
– Tiesą pasakius, „Kino pavasario“ idėją – rengti drive-in seansus oro uoste – jau sunku ir perspjauti. Kartelė užkelta labai labai aukštai! Norint sukurti ką nors įsimintinesnio, jau teks gerai pasukti galvą.
Kaip ir sakiau, labai didžiuojuosi „Kino pavasario“ komanda ir jų darbu, bet kadangi svajoti galima, o kartelę kelti aukštyn reikia nuolat, tikiuosi, kad kada nors ir man asmeniškai šaus geniali idėja, kuria vis dėlto perspjausim šį projektą. Juk konkurencija gerai, jeigu tik ji yra sveika ir verčia tobulėti.
