Susirgęs COVID-19 išleido visas santaupas
Praėjusi vasara grupei „2 Donatai“ buvo išties sėkminga. Po pirmosios koronaviruso bangos atlikėjai turėjo tiek koncertų, kad net buvo sunku visus apvažiuoti.
„Vasara buvo žiauriai gera, negalėjau skųstis. Buvo gal net per daug koncertų. Tačiau nujausdamas, kad laukia antra banga, ruošiausi jai, todėl dainavome tiek, kiek galėjome, iš paskutinių jėgų“, – prisimena D.Čižauskas.
Nors ši vasara niekuo nesiskyrė nuo ankstesnių, ir gerai užsidirbti atlikėjams pavyko, tačiau lygiai taip pat per karantiną pavyko ir greitai tuos pinigus išleisti. „Gali pasiruošti ir santaupų prikaupti keliems mėnesiams, bet ne pusei metų. Per tris mėnesius su šeima viską išleidome“, – pripažįsta jis.
Pinigai taip greitai išsileido ne dėl to, kad Donatas su šeima būtų išlaidūs. Čižauskai buvo priversti net du mėnesius sėdėti namuose neiškeldami kojos iš buto.
„Iš pradžių mums teko izoliuotis, nes artimoje aplinkoje buvo nustatytas COVID-19, o paskui galiausiai ir patys susirgome. Žmona negalėjo dirbti, tai pinigai tik ėjo ir ėjo...“ – juokiasi Donatas.
Tiek laiko sėdėdamas tarp keturių sienų Donatas juokauja, kad jau buvo pramokęs mintinai visas televizines programas ir jų kartojimo laikus. Kadangi atlikėją koronavirusas pakirto sunkesne forma, nieko daugiau jis tiesiog negalėjo daryti.
„Nors testas buvo neigiamas, po dviejų dienų man pakilo temperatūra, pradėjo darytis šalta, pradingo skonis, kvapai. 8 dienas gulėjau lovoje su temperatūra, galvojau, kad mirsiu“, – prisimena jis.
Tikėjosi, kad po švenčių grįš į sceną
Spalio mėnesį paskutinį koncertą Šiauliuose surengęs Donatas tikėjosi, kad po truputį muzikos rinka ims atsigauti po Naujųjų metų. Todėl tik pasveikęs nuo koronaviruso, jis nusprendė išvykti mėnesiui padirbėti Vokietijoje suvirintoju.
Grįžęs prieš pat Kalėdas, D.Čižauskas sako džiaugęsis ir galimybe pagaliau šventes sutikti su savo šeima – dėl koncertinės veiklos to negalėjo daryti daugybę metų.
„Buvo labai faina, man labai patiko – niekur nereikia eiti, sėdi namie, valgai vakarienę, nėra reikalų, niekur nereikia skubėti“, – sako jis.
Visgi tikėjęsis, kad pagaliau galės likti namuose ir grįžti prie muzikinių darbų, Donatas išgirdo, kad sugriežtintos karantino taisyklės pratęsiamos dar visam mėnesiui.
„Aš jau buvau sakęs, kad niekur nebevažiuosiu, viskas, užtenka. Sunku, kai kas vakarą į vaiką žiūri per telefoną, o ne būdamas namie kartu. Kai matai, kaip dukra auga per feisbuką... Ji šneka, klausia: tėti, kada grįši? O aš neturiu, ką atsakyti. Bet nėra, kur dėtis. Neverksi namie, kaip aš sakau, reikia dirbti“, – įsitikinęs D.Čižauskas.
Sunku, kai kas vakarą į vaiką žiūri per telefoną, o ne būdamas namie kartu. Kai matai, kaip dukra auga per feisbuką...
Kartais darbas net ir patį gąsdina
Eilinį kartą susikrovęs daiktus Donatas po švenčių vėl išvyko į Vokietiją, kur brolio įmonėje tęsė suvirintojo darbus. Kaip pats sako, jis čia daro viską – nuo darbininkų kuravimo iki suvirinimo darbų ar ekskavatoriaus vairavimo.
„Viską darau. Viską, ką duoda. Ir suvirintoju, ir paprastu darbininku, ir vairuotoju, – vardina jis. – Darbas ir sunkus, ir lengvas – visaip būna. Svarbiausia, kad veikla nemonotoniška, tai ir neatsibosta.“
Nors darbas gerai pažįstamas – Donatas suvirintoju dirbo dar prieš atsidurdamas scenoje, tačiau pasitaiko atvejų, kai kai kurios situacijos net jam pačiam kelia stresą. „Būna, kad tenka lipti labai aukštai pjaustyti arkų, nes kiti darbininkai bijo. Žiauriai baisu ir man būna. Pastebiu, kad su metais tik baisiau darosi“, – juokiasi jis.
Dirbdamas statybose Donatas sako dažnai prisimenantis, kad įprastai tokiu metu su šeima atostogaudavo egzotinėse šalyse, ilsėdavosi po darbingo sezono... Tačiau dabar apie keliones jis gali tik pasvajoti. Visgi susiklosčiusioje situacijoje atlikėjas įžvelgia ir gerą pusę – fizinis darbas grąžins jį į puikias formas scenai.
„Kai pažiūriu, kokį pilvą užsiauginau per karantiną, tai ir į darbą kitaip žiūriu… Nors esu čia dar tik kelias savaites, bet jis jau krenta, – juokiasi Donatas. – Aišku, vakarais maistu pasimėgaujame, bet dienomis nebūna laiko, kada pietauti.“
Per mėnesį galima užsidirbti 3 tūkst. eurų
Visgi visas patirtas stresas ir nuovargis atsiperka. Šešias dienas per savaitę dirbant statybose čia galima nemažai užsidirbti.
„Atlyginimas geras. Per mėnesį galima uždirbti 3 tūkst. eurų. Aišku, neprilygsta gruodžio mėnesio koncertų atlyginimams, įprastai šis mėnuo būna tiesiog kosminis, po jo gali kelis mėnesius nedirbti ir tik keliauti“, – pripažįsta jis.
Todėl Donatas su žmona keliones planuoja tik kitų metų sausiui. Kai baigsis karantinas, reikės atsiimti už prarastą laiką ir koncertuoti tiek, kiek jėgos leis.
„Rudenį su „2 Donatais“ dar turėsime naują turą po Lietuvą, bus daug reikalų ir veiklos“, – tikisi atlikėjas.
Todėl iki kol pandemija aprims, Donatas Vokietijoje žada dar pabūti – kaip pats sako, mažiausiai du mėnesius. Pasak jo, kai tik Lietuvoje ims švelnėti taisyklės, jis grįš dirbti ties muzikiniais reikalais namo.
„Man svarbu, kad bent jau leistų važiuoti į kitą savivaldybę įrašinėti dainų. Dabar guli stalčiuje nauji kūriniai, bet negalime jų įrašyti… Bet kuriuo atveju, į sceną grįšime su nauja kūryba, tas smagu“, – žada jis.
Donatą džiugina ir tai, kad koncertų užsakovai nemiega – jau numatyta nemažai grupės pasirodymų.
„Visi tikisi, kad jau netrukus bus galima būriuotis. Todėl vasaros darbotvarkė greitai pildosi, nemažai koncertų persikėlė iš praėjusių metų.
Varysim visur, kiek tik reikės. Jau dabar pasiilgstu pasirodymų, žiūrinėju filmuotas medžiagas, kai salės atsistojusios ploja. Tai jau net ašara bėga“, – juokiasi jis.
Vokietijoje sugeba dirbti ne visi
Kadangi Donatas per savaitę turi vieną laisvą dieną, ją jis skiria Vokietijos lankytinų vietų apžiūrėjimui. O jie vis keičiasi – šiuo metu atlikėjas dirba Jėnoje, tačiau po kelių dienų jau gali prireikti važiuoti dirbti į Lepcigą, Berlyną ar Frankfurtą. Be to, karantino sąlygos Vokietijoje ne tokios griežtos, todėl, anot jo, galima visai laisvai gyventi.
„Čia viskas daug paprasčiau, vokiečiai greičiau prisitaiko prie karantino sąlygų. Visi barai dirba ir duoda išsinešimui maistą, stovi eilės žmonių. Neapmirę miestai. Aišku, yra komendanto valanda nuo 22 val., kai negali nieko daryti, bet šiaip viskas bando veikti. Net į kirpyklą po vieną žmogų įleidžia apsikirpti“, – pasakoja jis.
Nors ir darbo sąlygos puikios, Donatas pripažįsta, kad čia išsilaiko toli gražu ne kiekvienas atvažiavęs.
„Yra labai daug norinčių, bet ne kiekvienas čia gali dirbti. Gali labai norėti, bet kai užlipsi į bokštelį 20 metrų aukštyje, kuriame reikės dirbti, ką ten darysi? Buvau atsivežęs pažįstamą, tai po pirmos dienos jau susikrovė daiktus ir išvažiavo namo. Jis dar stebėjosi: kaip tu gali tokį darbą dirbti. Bet aš galiu – gi čiat tiesiog vyriškas darbas“, – juokiasi Donatas Čižauskas.
