Vilniaus miesto apylinkės teismas nagrinėja L.Cicėno iškeltą bylą dėl paveikslų išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo ir žalos atlyginimo, kuriame ieškovas pareiškė pretenzijas atsakovui K.Mikšiūnui.
Ši byla civilinė, tačiau netgi pasiruošimas ją nagrinėti neapsieina be aštrių baudžiamojo kodekso terminų: „vagystė“, „nusikaltėlis“, „grasino nušauti“.
Ypatingo juodumo katė tarp menininko ir verslininko perbėgo tuomet, kai pernai L.Cicėnas nesutarė su K.Mikšiūnu dėl jo valdomame naktiniame klube turėjusio vykti renginio. Vilniaus Rotušės aikštėje įsikūrusį naktinį klubą „Biblioteka“ L.Cicėnas papuošė savo paveikslais, o netrukus gavo 2 000 litų avansą už renginio organizavimą.
K.Mikšiūnas sako, kad menininkas žadėto pasirodymo taip ir nesurengė, o L.Cicėnas tikina priešingai – esą verslininkas pats „numuilino“ renginį, kad ne tik nereikėtų mokėti viso honoraro, bet ir galėtų pasisavinti jo tapytus 85 000 litų (per 24,6 tūkst. eurų) vertės paveikslus: „Paco portretas“, „Vyno džentelmenai“, „Sereikiškių paukščiai“, „La Groover“.
„Jei tai būtų seni laikai, teismo man nereikėtų – užtektų sekundantų!“, – trečiadienį pareiškė L.Cicėnas, iš varžovo reikalaujantis ne tik grąžinti paveikslus arba už juos sumokėti, bet ir atlyginti 30 000 litų (beveik 8 700 eurų) moralinę žalą.
Tuo tarpu atsakovu teisme tapusio K.Mikšiūno norai priešingi: jis tikisi atgauti 2 000 litų avansą ir norėtų pasilikti bent vieną L.Cicėno paveikslą (kurį pats vertina 5 000 litų), kad jo vertė padengtų bylinėjimosi išlaidas.
Panašu, kad vyrų laukia nuožmus teismo procesas, mat netgi pasirengimo jam stadijoje jautrios sielos menininkas neišvengė nevilties ašarų ir svaidėsi aštriais pareiškimais, skolingas jam stengėsi nelikti ir verslininkas.
Arba 115 000 litų, arba karas
Trečiadienį Vilniaus miesto apylinkės teisme vyko parengiamasis šios bylos posėdis. Kol formaliai nagrinėjimas neprasidėjo, bylinėjimąsi galima pakeisti taikos sutartimi.
„Gal šalys mato galimybę išspręsti ginčą taikiai?“, – pasiteiravo teisėjas Žilvinas Terebeiza.
Jis priminė, kokią išeitį siūlo atsakovas: L.Cicėnas grąžintų 2 000 litų ir padengtų verslininko bylinėjimosi išlaidas, o dainininkas atgautų savo paveikslus.
„Kaip fantastika, jeigu taip būtų!“, – iškart nukirto L.Cicėnas. Jis pasiūlė pasiskaityti ieškinį, kuriame išdėstyti nemenki reikalavimai.
„Iš manęs buvo pasisavinti paveikslai. Aš iš to gyvenu! Man padaryta žala!“, – emocingai kartojo ieškovas.
L.Cicėnas prasitarė, kad mielai sugrąžintų 2 000 litų, kai pats gaus iš atsakovo 115 000 litų (maždaug 33 333 eurų). Arba atgaus paveikslus ir sulauks 30 000 litų moralinės žalos atlyginimo.
Teisme ir tūžo, ir graudinosi
Teisėjas bandė ieškovui aiškinti, kad taikos sutartis pasiekiama abiem šalims darant nuolaidas, ieškant kompromiso. Be to, proceso šeimininkas tiesiai šviesiai patarė realiai vertinti šansus – aritmetinė tikimybė laimėti arba pralaimėti bylą kaskart yra 50/50 proc.
„Jeigu čia yra Europa – prašau vagį ir nusikaltėlį bausti!“, – pakeltu tonu teisme reikalavo L.Cicėnas.
Todėl Ž.Terebeiza ragino dėti daugiau pastangų, šiame ginče „siekiant atkurti socialinę taiką“.
„Dailininkas nori susigrąžinti paveikslus. Jeigu čia yra Europa – prašau vagį ir nusikaltėlį bausti!“, – sugriaudėjo L.Cicėnas ir ryžtingai atsisėdo į krėslą, tarsi demonstruodamas savo pozicijos tvirtumą.
„Prašom prieš vartojant vieną ar kitą savoką tinkamai ją pasinkti, neįžeidinėti kitos pusės“, – dalykiškai ieškovą įspėjo teisėjas.
Tačiau L.Cicėnas šioje istorijoje jaučiasi itin apviltas ir pažemintas. Jis prasitarė, kad vienu momentu jam lyg ir buvo pasiūlyta atvykti paveikslų, tačiau iš tiesų iš jo tik išsityčiojo. Kalbėdamas teisme vyras susigraudino ir atsiprašė nesutvardęs emocijų, o teisėjas vėlgi paprašė ieškovo nusiraminti.
Atsakovas K.Mikšiūnas teismui irgi bandė papasakoti, kodėl paveikslų grąžinimas ir apskritai santykiai su dailininku jam nesusiklostė: „Jis grasino mane nušauti, vadino vagiu, myžaliūnu. Aš su juo susitikti nenorėjau.“
Bijojo renginio parodijos
Atsakovas kažkiek aptarė ir žlugusį renginį. Anot K.Mikšiūno, pasirodymas turėjo būti solidus ir skirtas verslo elitui, o dailininkas planavo kažkokią parodiją.
K.Mikšiūnas pasakojo, kad dailininkas rodė jam putplasčio pakuotę nuo televizoriaus – esą ketino joje išmušti skylę ir panaudoti kaip aktoriaus kostiumą.
K.Mikšiūnas teisėjui pasakojo, kad L.Cicėnas rodė jam putplasčio pakuotę nuo televizoriaus – esą ketino joje išmušti skylę ir panaudoti kaip aktoriaus kostiumą.
„Mes tokių daug dėžių nupirksim ir uždėsim žmonėms ant galvos...“, – prisiminęs dailininko meninius sumanymus, šiurpo verslininkas.
Pasak K.Mikšiūno, iki teismo jis bandė kažkaip išsiaiškinti su dailininku ir pamiršti šią istoriją, tačiau dabar nueita jau per toli.
„Dabar aš turiu išlaidų. Galim kažkaip įvertinti tuos paveikslus. Aš pasilieku tuos du tūkstančius litų ir dalį tų paveikslų, kad padengčiau patirtas bylinėjimosi išlaidas,“ – suformulavo reikalavimą atsakovas.
Į derybas dėl galimos taikos sutarties bandė įsijungti L.Cicėno samdytas advokatas.
„Mano atstovaujamasis čia labai daug emocijų rodė. Aš norėčiau paaiškinti iš šono. Du tūkstančiai litų nebuvo sumokėti už nieko. Nereikia sakyti, kad tie atlikti darbai buvo beverčiai“, – pabrėžė ieškovui atstovaujantis teisininkas. Jis dar pridūrė: „Bloga taika yra geriau nei geriausias karas.“
Teisėjas paliko laiko bylos dalyviams iki tikro proceso pradžios spalio 8 d. dar pamėginti susitarti dėl taikos. Tačiau iš posėdžių salės išėjęs L.Cicėnas, bendraudamas su žurnalistais, tik patvirtino esąs nusiteikęs itin karingai (žr. filmuotą interviu).
