Velykų rytas išaušo pavasariui įgavus pagreitį – oras šyla, gamta bunda, o saulė vis dažniau glosto šiltais prisilietimais. Rodosi – pamažu ateina metas, leisiantis lengviau atsikvėpti po tamsios žiemos, bet tik ne Liudui Mikalauskui. Kalbėdamas su portalu Žmonės.lt vyras neslepia – pastaruoju metu koncertų niekaip nemažėja, priešingai – daugėja ir daugėja.
„Galvojau, kad po pirmo pasirodymo televizijoje tai truks kokius penkerius metus ir paskui niekam nebūsiu reikalingas. Nesuprantu, kada tie koncertai baigsis. Greitu metu pakelsiu rankas ir sakysiu: nebenoriu jokių scenų, nebenoriu jokių žiūrovų, tenoriu kaime užsidaryti ir gyventi ramus vienas“, – juokiasi Liudas Mikalauskas.
Vis tik surimtėjęs vyras priduria, kad nors visiškai atsiriboti nuo darbų kol kas neišeina, užuovėją jis randa Plutiškių kaime, kuriame gyvena. Laisvalaikį L.Mikalauskas leidžia gamtoje, tačiau čia taip pat nesėdi rankų sudėjęs – kaime pavasarį apstu veiklos, pradedant sodo, daržo ir baigiant numylėtų avilių priežiūra.
„Yra pilna darbų – medžių apgenėjimas, vynuogyno tvarkymas... Kai nusidirbi juos, į šiltnamį reikia naujo komposto užvežti, kurį pats pūdau porą metų, – Žmonės.lt sako Liudas, didelę laiko dalį atiduodantis ir bitininkystei. Šis hobis jam leidžia pastebėti kiekvieną atbundančios gamtos ženklą ir susidėlioti darbų kalendorių. – Nuo Šv.Juozapo turiu išvalyti avilius. Nebepraleidžiu nei pirmo agrastų, nei vyšnių, nei blindės sužydėjimo – nuo šitų augalų praktiškai prasideda pavasariai medunešiai. Kiekvieną dieną, kai grįžtu po darbų, važiuoju prie blindės pažiūrėti, ar jau geltonuoja tas kačiukas – kai medis pražysta, reikia plėsti lizdus. Pažiūrėtų žmogus iš šono, sakytų – visiškas idiotas.“
Liudas pripažįsta, kad gyvendamas mieste šių gamtos atgimimo etapų nepastebėdavo. Jis džiaugiasi, kad dabartiniai pomėgiai jam leidžia ne tik daugiau pasimėgauti pavasariu, bet ir dovanoja Velykų dvasią, glaudžiai susijusią būtent su bundančia gamta. Ši ir religinės Velykų reikšmės jam – svarbiausios. Anksčiau L.Mikalauskas su žmona Sigita daugiausiai dėmesio skirdavo ne pačiai šventės dienai, o gavėniai ir Didžiajai savaitei. Tuo laikotarpiu pora būtinai nuo kažko susilaikydavo.
„Kadangi vis tiek savotiškas pasninkas yra, reikia kažko atsisakyti, nebūtinai mėsos. Aš nuo Užgavėnių iki pat Velykų atsisakydavau alkoholio, tik per Šv.Juozapą, kai būdavo galima tradiciškai sugriešinti, nusižengti tai gavėnios taisyklei, su kaimynais nueidavome alaus išgerti“, – juokiasi operos solistas.
Kitas dalykas, kuris Liudui ir Sigitai Mikalauskams būdavo labai brangus – pats Velyknaktis. Jo pasitikti pora kasmet vykdavo į bažnyčią. Kol gyveno Kaune, dažnai rinkdavosi Pažaislio vienuolyną – ten jų pažįstami kunigai aukodavo mišias, ilgos naktinės liturgijos metu būdavo giedamos psalmės, skaitomi skaitiniai.
„Labiausiai laukdavome šitų tradicijų. Atrodydavo, kad nuo to susilaikymo, apsivalymo įvykdavo kažkoks atgimimas, nušvitimas ir ateidavo tos tikrosios Velykos“, – prisiminimais su Žmonės.lt dalijasi L.Mikalauskas.
Vis tik pastaruosius trejus metus šių savo įpročių jis yra atsisakęs, o brangi, smagi šventės tradicija – sulaužyta. Kas tai lėmė?
„Su mažais vaikais ateina kitoks gyvenimo ritmas. Dabar jie tokio amžiaus, kad nei su jais, nei be jų. Pastaruosius metus vaikai susirgdavo šituo laikotarpiu ir nebūdavo nei kam jų palikti, nei kaip su žmona ištrūkti iš namų. Dabar laiką reikia dalinti šeimai ir dažnai jo lieka vis mažiau, o kai esi dviese su žmona, gyveni kitaip – gali visą laiką skirti sau“, – svarsto operos solistas. Sudalyvauti Velyknakčio apeigose nepavyko ir šiemet – savaitę iki šventės Liudas koncertavo Estijoje ir namo grįžo tik Velykų rytą.
Pati šventė Liudui įspūdžio nedaro ir jos nesureikšmina. Anot jo, tai viso labo dvi laisvos dienos, kurios jam siejasi su lakstymu iš vienos Lietuvos dalies į kitą – tai pas tėvus, tai pas uošvius – ir ilgu sėdėjimu prie stalo.
„Per Velykas – į automobilį ir važinėjame, kad pas visus spėtume. Patys namie negaminame nieko – pas mano ir žmonos tėvus būna prikrauti stalai ir dar pridedama tiek lauktuvių, kad jas valgai tris keturias dienas“, – juokiasi jis.
Vis tik kiaušinių marginimo tradicija išlieka – mažiems Mikalauskų vaikams tai daro didelį įspūdį. Paprastai šeima dažo natūraliais, tradiciniais būdas – į senas mamos kojines prideda svogūnų lukštų, žolelių ir tikisi išgauti kokį nors raštą. Marginimas vašku – nelabai populiarus metodas, nors Liudo tėtis šioje srityje yra tikras profesionalas.
„Mano tėtis labai gražiai margina vašku, tai perėmė iš savo motinos. Jo margučiai tokie, kokius turguje galima rasti! Nors aš nelabai tikęs dailininkas, mano vaikai, kai turėjome galimybę prieš Velykas pabūti pas senelius, su didžiausiu malonumu bandė kartu marginti. Tarp kitko, mano Gintarei visai neblogai pavyko“, – džiaugėsi vyras.
Prie šventinio stalo susirinkusi šeima margučiais pasigėri ir susidaužia, tačiau stengiasi dalį jų išsaugoti: laikomasi tradicijos su vaikais kiaušinius paridenti. Ši atrakcija paprastai užtrunka apie porą valandų ir sujungia visus šeimos narius: nuo mažamečių vaikų iki senelių, pasirūpinančių ridenimui skirtais įrenginiais.
Toks Velykų modelis, anot Liudo, turi dvi puses: viena vertus, nereikia rūpintis vaišėmis, tačiau skubant iš vieno miesto į kitą ir pusę laiko praleidžiant automobilyje dingsta pačių švenčių žavesys.
„Vis pastebiu, kad kiti laužo tradiciją ir nevažiuoja pas tėvus per Kalėdas ir Velykas. Mes kol kas dar lakstome, bet galvojame, gal reikia pabandyti ką nors naujo – pasėdėti namie ir sakyti seneliams, kad gal jau būkit malonūs ir teikitės pas mūsų privažiuoti. Aišku, visada smagu susitikti su šeima, bet norėtųsi, kad tas pasibuvimas kada nors įvyktų be lakstymo“, – su Žmonės.lt dalijasi L.Mikalauskas.
Tiesa, praėjusiais metais Mikalauskai Velykas sutiko neįprastai – su bičiuliais Gintare ir Tomu Slausgalviais ištrūko į Ameriką ir aplankė 11 nacionalinių parkų per 11 dienų.
„Viename iš jų sutikome ir pačias Velykas. Kaip tikri lietuviai, jau iš vakaro išsikėlėme užduotį Arizonos kalnų miestelyje rasti parduotuvę, prekiaujančią kiaušiniais ir mums pavyko! Radome netgi majonezo, tai iškėlėme tikrą puotą, – juokiasi jis. – Taigi, šventėme vasariškai apsirengę, namelio terasoje ir gėrėjomės akiai neįprastais raudono masyvo kalnų vaizdais iš visų pusių. Išties įsimintinos Velykos!“
Fotogalerija: