„Petras labai mėgsta bučiuotis. Aš visuomet pajaučiu, kai artėja pavasaris. Net katinai pavasarį ima kniaukti vėliau nei Petras, – šmaikštavo atlikėja. – Kai ateina pavasaris, Petras apeina aplink mane tris ratus, pabučiuoja, prisiglaudžia ir vėl kartoja viską iš naujo. Tada aš visiems kartoju, kad pavasaris atėjo. Man nereikia žiūrėti į kalendorių, aš tai žinau pagal Petrą.“
Liveta pasidalijo dar viena jautria istorija. Kai Petras susirgo sunkia liga, ji jam parašė dainą „Sapnas“. „Mūsų gyvenimas ne visuomet buvo labai gražus. Kai Petras labai stipriai susirgo, gydytojai pasakė, kad jis nebegrįš prie instrumentų. Aš gydytojams pasakiau, kad rasiu detalių ir savo vyrą susiremontuosiu pati. Vieną naktį nemiegojau, ir mintyse gimė planas – aš parašiau žodžius dainai. Kitą rytą nuėjau pas Petrą į ligoninę, paniūniavau jam savo sukurtą dainą. Pasipasakojau, kad iš patiriamo streso man gimsta eilės ir aš nežinau, ką su jomis daryti. Petras man patarė viską užsirašinėti, šie jo žodžiai įkvėpė viltį, kad jis pasveiks ir prie instrumentų dar sugrįš. Muzika ir dainos padėjo mums ištverti šį sunkų laikotarpį.“
Poros draugas R.Dambrauskas (56) papasakojo, kaip su Kazlauskais važiuodamas iš Vokietijos užmigo prie vairo. „Aš labai pasiilgau mūsų kelionių, kuriose galima užmiršti radiją, muziką ir tiesiog klausytis Livetos. Šios kelionės būna fantastiškos, kelis kartus esame važiavę net į Vokietiją. Kartą mums važiuojant atgal į Lietuvą nutiko juokingas įvykis. Mes važiavome labai pavargę, buvo paryčiai, aš vairavau. Sustojome prie raudono šviesoforo signalo ir kaipmat visi užmigome. O kai pakėlėme galvas, supratome, kad vidury kelio, stovėdami prie šviesoforo, miegojome daugiau nei valandą. Mūsų niekas nepažadino, niekas nepypino. Atsibudę lyg niekur nieko tęsėme kelionę į Lietuvą.“
