Prieš penkerius metus moteriai pirmą kartą buvo diagnozuotas gimdos kaklelio vėžys – II stadija. Tuomet, per nesibaigiantį gydymą, Dalia neteko darbo, o keturių vaikų šeima turėjo išgyventi iš varganos vyro policininko algos. Be to, kad reikėjo mokėti už brangius vaistus, šeima įsiskolino už butą. Pavėlavę sumokėti bankui, sulaukė antstolio grasinimo atimti butą. Nuo to laiko visa šeima kiekvieną dieną kovoja ir dėl gyvenimo savo bute, ir dėl mamos gyvybės. Kad mama įpirktų brangius vaistus, sūnus Andrius, vos baigęs vidurinę mokyklą, išvažiavo uždarbiauti į užsienį.
„Iš pat pradžių̨ galbūt nesupratau, kokia tai liga ir kokios pasekmės. Galiausiai viskas atsirėmė į finansus, tad teko mokslus mest ir važiuot į Angliją. Taip viskas buvo sudėtinga, kad sunku net papasakoti”, – atsidusdamas pasakojo sūnus Andrius.
Pasitraukus vėžiui, „Misija – grožis“ herojė trokšta atsistoti ant kojų: įsidarbinti, sugrąžinti skolas bankui už butą, užauginti jauniausius vaikus, ir galiausiai – vėl gyventi. Todėl pirmas ir pagrindinis jos žingsnis siekiant tikslo – vėl turėti dantis. Be jų moteris atrodo atstumiančiai, negali ne tik valgyti, bet ir būti priimta į darbą, kur reikėtų daug bendrauti su žmonėmis.
„Nemoku žodžiais papasakoti, ką reiškia gyventi be dantų. Kai žmogus yra to nepatyręs, jis niekada nesupras. Geriau jau neturėti kokios rankos, negu dantų. Su viena ranka galėčiau gyventi, bet be dantų – ne”, – pasakojo Dalia.
Dalios dantų būklė – pati blogiausia iš visų projekto „Misija – grožis” dalyvių. Vilniaus implantologijos centro specialistai turėjo išrauti visus dantis, nes jie buvo visiškai išgedę ir tik dar labiau nuodijo onkologinės ligos išsekintą dalyvės organizmą. Pasak specialistų, jai reikėjo daugiau nei 10 implantų, tačiau situaciją apsunkino moters žandikaulis, išplonėjęs nuo išgedusių dantų ir nesibaigiančių uždegimų.
„Tai viena sudėtingiausių operacijų, nes yra labai didelė kaulo atrofija, jis yra aptirpęs ir labai pakrypęs. Žandikaulį reikėjo atauginti susmulkinus kitą kaulą. Tikrai buvo ką veikti”, – po implantacijos pasakojo Algirdas Puišys, Vilniaus implantologijos centro periodontologas.
7 mėnesius moteris kantriai lankėsi pas gydytojus trokšdama vietoj klijais lipdytų dantų pamatyti baltą ir plačią šypseną – bilietą į šviesesnį gyvenimą. Per šį laiką Dalia pasirūpino ir kiti specialistai. Kraujagyslių chirurgas Linas Velička palengvino įsisenėjusios venų varikozės skausmus, plastikos chirurgas Vygantas Kaikaris atjaunino moters veidą botulino injekcijomis. Aštresnių plastikos chirurgų peilių keturiasdešimtmetė išvengė, nes iki šiol ji puikiai išlaikė savo formas.
Dalia nori atsigriebti už vėžio atimtą laiką, nori gražinti duoklę šeimai, kuri ją palaikė sunkiausiu metu. Herojė prisipažįsta, kad sunkiausiai su liga susitaikyti buvo ne jai, o šeimai, ypač sūnums. Vyresnysis visada mamą vadino pačia gražiausia, tačiau, pamatęs gimdytoją po projekto pokyčių, neteko žado. Teištarė „Apokalipsė” ir apsiverkė taip, kad negalėjo liautis viso susitikimo metu.
