„Pasakos, eilėraščiai, dainos – tai labai didelė investicija. Jei tėvai įtraukia savo mažuosius dar vaikystėje, tai atsiperka su kaupu. Tuomet užaugę vaikai patys noriai skaito knygas, viskuo domisi“, – sakė L. Sungailienė.
Jos vaikai neretai nubudę rytais įsliūkina į lovą, atsineša kokią knygutę ir prašo mamos paskaityti. Pati Loreta tai vadina improvizacija, esą klausydami pasakų vaikai lavina vaizduotę, ima kūrybiškai mąstyti.
„Tas momentas, kai suaugęs žmogus vaikui į rankas įduoda knygą – stebuklingas. Drauge skaityti knygas – tai būti kartu. Esu įsitikinusi, kad popierinių knygų niekada niekas nepakeist ir tai anaiptol ne atgyvena“, – mintimis dalijosi ji.
Savo 9-erių sūnų Vilių ji taip pat ragina kuo daugiau mokytis iš knygų. Drauge jie net turi specialų susitarimą – už pagalbą namų ruošos darbuose, už gerą mokslą bei elgesį Loreta jį motyvuoja mėgstamomis knygomis. „Viliui labai patinka nuotykiai, fantastinės knygos, istorijos apie riterius. Džiaugiuosi, kad sūnus mane, o ne aš jį turiu temptis į knygyną. Knygų lentynoje rinktis mėgstamą skaitinį jam – vienas malonumas“, – sakė Loreta.