Jau daugiau nei dešimtmetį gyvuojantis žaidimas „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ sukurtas siekiant pademonstruoti gabiausių šalies mokinių žinias, loginį mąstymą ir greitą reakciją. Vis dėlto šį kartą žaidimo loginė užduotis neprasprūdo daugeliui pro akis ir socialiniuose tinkluose sukėlė daug diskusijų.
Laidos vedėjo Roberto Petrausko perskaityta užduotis skambėjo taip:
„Tramvajaus dilema – tai hipotetinis etikos eksperimentas. Įsivaizduokite: jūsų vairuojamas tramvajus važiuoja link dviejų ant bėgių gulinčių surištų žmonių. Jūs stovite šalia svirties, kuria galite pakeisti tramvajaus kryptį. Jei svirtį nulenksite, tramvajus bus nukreiptas į šalutinius bėgius, ant kurių guli vienas surištas žmogus. Taigi, yra du galimi variantai: nieko nedaryti ir leisti tramvajui pervažiuoti du žmones arba nuleisti svirtį ir pervažiuoti vieną žmogų. Kurį variantą pasirinktum tu?“
Išgirdusi klausimą moksleivė taip pat neslėpė nuostabos, bet nesutriko: „Kodėl tie žmonės ten guli? Manau, pati priežastis turėtų, ką pasakyti. Aš gal manau visgi... Negalima taip sakyti... Bet gal geriau būtų vieną nužudyti.“
„Čia klasikinė dilema, jei nepasuksi svirties, gali sakyti, kad esi nekaltas dėl žmonių mirties. Bet žiūrint racionaliai, tu vis tiek būsi kaltas, nes galėjai kažką pakeisti. Aš pasukčiau svirtį, nors čia labai stresinė situacija, kiek žinau, žmonės jose pasielgia ne taip, kaip paskui sakytų, kad pasielgė“, – sakė kita žaidimo dalyvė.
Po laidos – pasipiktinimas
Kodėl moksleiviams pateikiamas toks klausimas, klausė ir atlikėjas, politikas Ligitas Kernagis. Anot jo, LRT turėtų atsakingiau formuluoti vaikams pateikiamus klausimus.
Šalia jo įrašo pasipiktinimą išreiškė ir kiti jo draugai. „Čia vadinasi žiuri ir laidos rengėjų INTELEKTAS...“, „Ir dar surištus...“, „Labai jau neadekvatu...“ „Tūkstantmečio vaikai“ laidos vedėją korona paveikė“, – piktinosi internautai.
15min laidos sumanytojas ir prodiuseris Laurynas Šeškus teigė, kad tai tebuvo specialus „Lietuvos tūkstantmečio vaikų“ projektas, kuriame atrinkti vaikai varžėsi ne tik viktorinoje, bet ir demonstravo savo kritinį mąstymą, gebėjimą diskutuoti ir argumentuoti.
„Todėl šalia klasikinių klausimų buvo pateiktos ir dileminio tipo užduotys, kurios suformuluotos pasaulinio garso psichologijos ir filosofijos korifėjų. Labai džiaugiamės, kad galime suteikti galimybę diskutuoti, mąstyti ir spręsti netgi pačias sudėtingiausias dilemas.
Džiaugiamės galėdami išprovokuoti tiek laidoje, tiek socialiniuose tinkluose ne apkalbas, o filosofines diskusijas“ , – sako laidos rengėjas.
Anot jo, specialioji laida ypatinga tuo, kad joje talentingų ir sumanių vaikų ne tik teorinės žinios tikrinamos. Siekiama padėti vaikams atsiskleisti ne mokyklinių disciplinų rėmuose, bet ir nustebinti komisiją bei žiūrovus savo asmeninėmis savybėmis.
„Nors niekam nekyla abejonių, kad visi specialiojoje laidoje dalyvavę vaikai itin intelektualūs, sumanūs bei talentingi, gyvenimą keičiantis prizas – stipendija dvejų metų studijoms prestižinėje mokykloje – tik viena.
Siekiame, kad ją gautų sąžiningai atrinktas ir žaidime nugalėjęs vaikas. Tai užtikrinti padeda kompetentinga ir nešališka komisija, taip pat ir klausimai, leidžiantys sumaniems vaikams atsiskleisti ne tik žiniomis, bet ir mąstymu, argumentacija, intelektinėmis galimybėmis“, – atsakymą į klausimą, kodėl buvo pateiktas toks neįprastas klausimas, pateikė L.Šeškus.
Jis pabrėžia, kad visi laidos klausimai yra atsakingai apsvarstomi ir atrenkami. Klausimus kuria specialiai projektui suburta sudarytojų komanda, vėliau jie tikrinami redaktorių bei laidos prodiuserių.
Jų tikslas – suteikti besivaržantiems vaikams vienodas galimybes atskleisti savo gebėjimą kritiškai mąstyti, atskleisti žinias ir argumentuoti.
Pasiteiravus, kaip vertina socialiniuose tinkluose kilusį šurmulį, laidos organizatorius teigia, kad tai, jo nuomone, yra nenormalu.
„Juk ne veltui šią dilemą pasaulio tyrėjai, mokslininkai ir entuziastai sprendžia jau daugybę metų. Neturėdama vienareikšmio teisingo atsakymo (ar labiau turėdama tik, rodos, moraliai neteisingus), ji kelia dideles diskusijas tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje, tiek, žinoma, socialiniuose tinkluose“ , – 15min komentavo L.Šeškus.
Jis patvirtino, kad pateikto klausimo sudarytojai yra keli asmenys. Visų pirma, 1905 metais šio klausimo versiją pateikė filosofas Frankas Chapmanas Sharpas. Panašią problemą sprendė vokiečių filosofas Hansas Welzelas 1951 metais.
„Dabar ši klasikinė dilema yra moralės psichologijos tyrimų dalis, populiarių knygų tema. Modernią, artimiausią tai, kurią girdėjote laidos metu, šios etinės problemos formą pristatė filosofė Philippa Foot 1967 metais“, – sako žaidimo organizatorius.
