Pabaigusi pedagogikos studijas Anastasija šiuo metu jas tęsia studijuodama Švietimo vadybos magistrą, o jos baigiamasis magistro darbas apie lytinio švietimo organizavimo problemas Lietuvoje netikėtai tapo hobiu „TikTok’e“.
Kaip pasakoja mergina, pastebėjusi, kad teoriškai lytinis švietimas Lietuvoje vyksta, bet praktiškai jo sulaukia labai maža dalis moksleivių, ji pati nusprendusi imtis veiksmų – jau kuris laikas internete Anastasija susidomėjusiam jaunimui atvirai atsakinėja į klausimus, kuriuos jie bijo užduoti tėvams ar mokytojams.
„Tokio turinio kurti neplanavau, bet kažkuriuo metu pastebėjau, kad dėl Stambulo konvencijos buvo daug nuomonių, esą lytinis švietimas nereikalingas ir viską mums sugadins. Tai buvo man ženklas, kad reikia pradėti, nes su visuomene kažkas ne taip.
Pamačiau ir iš gyvenimo patirties, kad paaugliams švietimo trūksta. Jie neturi, kam tokių klausimų užduoti. Tėvai tikisi, kad tokią informaciją suteiks mokyklos, o mokyklos – kad ją suteiks tėvai. Švietimo programoje yra įrašyta, kad lytinis švietimas turėtų vykti, bet visi mes žinome, kad per biologijos pamokas tą tema duoda dažniausia pasiskaityti savarankiškai, o plačiau nieko neaiškina“, – teigia Anastasija.
Nauda – tik moralinė
Tiktokerė pripažįsta, kad konkrečiai to, kas būtų susiję su lytiniu švietimu, niekur nesimokė. Deja, bet tokios galimybės ji ir neturėtų, nes, merginos žiniomis, Lietuvoje atskiros studijų krypties tam nėra.
„Vaizdo įrašuose aiškinau, kad nesu specialistė, dėl to ir nepasakoju, kas esu – kad sekėjams kiltų abejonių, kad jiems norėtųsi pasitikslinti, kad norėtųsi paieškoti daugiau, sužinoti, o galbūt netgi man paprieštarauti. Kai kurie sekėjai man ir rašė: pasidomiu daugiau ir sužinau daugiau, ačiū, kad iškėlei tokią temą“, – apie tai, kaip norėtų, kad jos informacija būtų traktuojama, pasakoja Anastasija.
Na, bet gebėjimas kritiškai atrinkti reikiamą informaciją tiktokerei smarkiai padeda jaunimą nušviesti kaip įmanoma kokybiškiau. Žinoma, dėl to svarstydama, apie ką papasakoti sekėjams, ar rinkdama informaciją savo vienos minutės pamokėlėms ji sugaišta nemažai laiko.
„Nežinau, kiek laiko skiria kiti tiktokeriai, tarkim, tie, kurie filmuoja šokius ar skečus, bet aš vienam vaizdo įrašui ruošiuosi apie valandą, nes informaciją reikia pasitikrinti, pasitikslinti, jos paieškoti, žinoti, kaip terminai skamba lietuvių kalba. Dažnai būna, kad lietuviškai jų apskritai nerandi. Paskui reikia nufilmuoti, sumontuoti, surašyti viską ant vaizdo įrašo, nes suprantu, kad dalis žiūrovų žiūri išvis išjungę garsą“, – tikina Anastasija.
Tačiau vardan ko toks pasišventimas? Kodėl mergina didžiulę savo laisvalaikio dalį atriekia būtent „TikTok’o“ vaizdo įrašų kūrybai, nors Lietuvoje už peržiūrų skaičių nėra mokama? Atsakymas paprastas – Anastasijai ypač rūpi vaikų edukacija.
„Jokios finansinės naudos iš to negaunu, bet gaunu moralinę, nes kartais pamatau žmonių komentarus, kuriems pagaliau mano informacija pasidaro suprantama. Dabar turiu 18 tūkst. sekėjų. Tikiuosi, kad tiems 18-ai tūkstančių žmonių dabar kyla mažiau klausimų ir dėl to jie ateityje turės mažiau problemų su partneriu“, – paaiškina pašnekovė.
Nustebino klausimų gausa
Prieš kuriant turinį Anastasijai teko atsiversti „TikTok“ taisykles, o ten aiškiai reglamentuota, kad programėlė skirta asmenims nuo 13-os metų. Remiantis platformos taisyklėmis, edukaciniais tikslais čia galima rodyti ir piešinėlius, kurie parodo žmogaus organų struktūrą.
Merginą skatinti kitus domėtis lytiškumo temomis motyvavo ir tai, kad 1-os minutės pamokėlės formatas yra ypač tinkamas jaunajai kartai, kuri yra gana išsiblaškiusi.
„Žinau šiuolaikinius vaikus, suprantu, kad jie negali sutelkti dėmesio daugiau nei 1-ai minutei, dėl ši programėlė ir išpopuliarėjo – gauni daug informacijos per mažai laiko. Tokių temų vaizdo įrašams vienos minutės trukmė labiausiai tinka. Taip pat programėlė suteikia galimybę tam, kad turinį pamatys daug žmonių. Jeigu kam nors patinka, turinį rodo ir kitiems“, – sako jaunoji pedagogė.
Tiesa, Anastasija spėjo jau sulaukti kritikos, jog internete esą toks turinys nėra tinkamas, o ypač kai programėlė yra labai populiari tarp mažamečių. Tiems, kurių programėlės taisyklės neįtikina, mergina turi ir kitą argumentą.
„Jeigu jūs leidžiate mažiems vaikams internete daryti tai, ką jie nori, nekaltinkite informanto, nekaltinkite informacijos skleidėjo, nes viską tą patį vaikai galėtų sužinoti ir iš feisbuko, ir iš „Youtube“, nesvarbu, kur aš tai daryčiau. Jeigu norėtų, vaikai viską aptiktų“, – tikina jaunoji pedagogė.
Paklausta, kodėl jai lytinio švietimo tema tokia svarbi, Anastasija tai iliustruoja pavyzdžiais. Kaip sako, jeigu vaikai negauna tinkamos edukacijos savo laiku, nereikėtų stebėtis tarsi iš niekur atsiradusiais 15-amečių vaikais arba atvirkščiai – kai suaugęs sūnus ar dukra negali padovanoti anūkų dėl paauglystėje „pagautų“ ligų.
Prastą vaikų edukaciją byloja ir kai kurie tiktokerei užduodami klausimai. Dalis jų merginą išmuša iš vėžių.
„Viename komentare mergaitė rašė galvojanti, kad mėnesinės yra tada, kai šlapiniesi krauju. Ir klausimų gausa mane labai nustebino. Galvojau, kad pradėjau nuo pačių pagrindų, kas yra mėnesinės, kodėl jos atsiranda, o išėjo, kad reikėjo pradėti nuo pat pradžių.
Vaikams kyla klausimų: kodėl apskritai organizme vyksta šie procesai, kodėl mergaitės ir berniukai skiriasi, kas yra mėnesinių kraujas, kodėl moterys kraujuoja. Pagalvojau: o Dieve, tai jūs ir tai praleidote per biologijos pamokas!“ – stebisi Anastasija.
„Dabar jaučiuosi normalus“
Tiktokerė sulaukia klausimų ne tik viešai, bet ir privačiai. Čia jaunimas jai rašo apie individualius atvejus, dėl kurių nerimauja ir jaučiasi prastai, tarsi išsiskirtų iš minios.
„Sulaukiau daug žinučių iš mergaičių apie krūtis, tarkim, kad jų dydis skiriasi, o iš berniukų – kad viena jų sėklidė žemiau nei kita, paklausimų, ar čia viskas gerai. Visų pirma pagalvojau: kodėl jie tos informacijos nepaieškojo internete? Juk nesunku sužinoti, kad tai fiziologiškai – visiškai normalu. Paskui apie tai papasakojau visiems sekėjams. Dalis žmonių po to man dėkoja, sako: pagaliau jaučiuosi normali/normalus.“
Tiesa, tarp privačių žinučių nugula ir mažiau pageidautinos. Tarkim, kai kurie ne taip lytinę edukaciją interpretavę vyrai Anastasijai nori užduoti ne klausimą, o pademonstruoti savo lytinius organus.
„Kai atsirado galimybė rašyti man instagrame, iš vaikinų pasipylė lytinių organų nuotraukos su juokeliais: pažiūrėk, ar viskas gerai. Ačiū instagramui, kad jis parašo, jog atsiųstas netinkamas turinys, todėl tų žinučių nežiūriu. Bet žmonėms kažkodėl atrodo, kad tai juokinga“, – nuogąstauja tiktokerė.
Apnuogintos švietimo sistemos spragos
Nors lytinio švietimo temomis Anastasija viešai prakalbo gana neseniai, mergina jau spėjo sau pasidaryti išvadas apie Lietuvos edukacijos sistemą ir tai, kaip lytinis ugdymas čia vis paliekamas paraštėse.
Būtent dėl to netolimoje ateityje ji ketina atlikti tyrimą, kuriuo bandys išsiaiškinti: kas nutiko, kad turėjęs vykti lytinis ugdymas didelių vaisių neatnešė?
„Planuoju apklausti mokytojus, ar jie žino, kad turi teikti lytinį švietimą. Man atrodo, kad dauguma jų to net nežino“, – dalijasi Anastasija.
Pati mergina prisimena ir prastas savo mokyklos praktikas bandant vaikams perteikti informaciją, susijusią su lytiškumu. Tokius kalbėjimo formatus ji laiko netinkamais šiuolaikiniam paaugliui.
„Tiek mano, tiek kitose mokyklose pakviesdavo kokį nors šių dalykų specialistą, susėsdavo 8-12 klasių mokiniai, o tas žmogus viską papasakodavo. Berniukai juokdavosi, mergaitės bijodavo paklausti ir visi išeidavo lyg ir gavę informaciją, bet nieko nesupratę“, – prisimena Anastasija.
Kad tokių nesusipratimų nebūtų, ji siūlo lytinio ugdymo pamokų formatą keisti iš esmės. Anot Anastasijos, kuo daugiau vaikams pasakoji, tuo mažiau jie įsimena, todėl jos pasiūlymas būtų tedaryti dvi lytinio švietimo pamokas per metus.
„Būtų puiku, jeigu atsirastų galimybė padaryti tokias pamokas bent du kartus per metus. Jos galėtų būti įvadinės, vykti, tarkim, mokslo metų pradžioj ir pabaigoj. Per šias pamokėles kiekvienas galėtų ateiti, pasiklausti, pasidomėti, galbūt užduoti klausimą anonimiškai“, – svarsto tiktokerė.
Lytinis ugdymas ateina ir iš šeimos
Tačiau ne tik mokykla šiuo metu lemia, kaip vaikas supras lytiškumo temas. Anot Anastasijos, mus smarkiai formuoja ir aplinka.
Pati mergina augo šeimoje, kur kalbėti medicinine terminologija buvo įprasta, mat jos tėtis – veterinaras. Ir dabar Anastasiją supa medikų aplinka, nes ji yra ištekėjusi už mediko, todėl nemato prasmės apsimesti, kad mūsų lytiniai organai tarsi neegzistuoja ir apie juos kalbėti nereikėtų.
„Kodėl aš pati drąsiai apie tai šneku? Man nėra problema lytinius organus vadinti jų pavadinimais, tai nėra keiksmažodis. Galiu viešai pasakyti, kad turiu varputę, makštį ir t.t., nes kiekviena moteris šiuos organus turi, lygiai taip pat, kaip kiekvienas iš mūsų turi kepenis ar širdį.
Ačiū mano tėčiui, kuris yra veterinaras ir medicinos srities specialistas. Nuo pat vaikystės pamenu, kaip jis sakė: nevadink organų taip, kaip visi vaikai, visokiomis nesąmonėmis. Kalbėk tikrais žodžiais, kad atėjusi pas gydytoją galėtum pasakyti, kas tau yra, ir gydytojas suprastų“, – pokalbį užbaigia pašnekovė.
