Atsidariusi kino teatro repertuarą maloniai nustebau – vien „Forum Cinemas“ Vilniuje pirmąjį savaitgalį šią kino juostą rodė net 18 kartų per dieną. Seansai vyko nuo ankstyvo ryto (10 val. ryto kino salėje yra anksti) iki pat 22 valandos.
Iš nepatvirtintų, bet patikimų šaltinių sužinojau, kad ir bilietų pardavimai į šį filmą yra džiuginantys.
Džiuginantys jie ir visame pasaulyje – šiuo metu „Greiti ir įsiutę 9“ sėkmingai kopia link pelningiausio kino projekto titulo per visą pandeminį laikotarpį (tik neseniai supratau, kad daugelį dalykų jau skaičiuojame iš šios perspektyvos).
Tikiu, kad neatsiras tokių, kurie nebūtų girdėję apie greitų ir įsiutusių nuotykius, bet jei tokių yra, siužetai šiuose filmuose elementarūs: yra draugų kompanija, kuri moka talentingai vairuoti įvairias transporto priemones (mašinas, motociklus, lėktuvus, tankus, traukinius, laivus, ką tik sugalvosite). Jei tai būtų komiksinis pasakojimas, šis talentas būtų jų supergalios.
Naudodamiesi šiais įgūdžiais, jie kovoja su blogais žmonėmis ir jų dėka mes visi dar esame gyvi (įrodymas, jog pacaniškomis mašinomis paišant saulutes, galima įveikti blogiečius).
Kodėl ši kino istorija tokia sėkminga? Visi pinigai čia pastatyti ant greičio ir adrenalino.
Mašinų persekiojimai ir lenktynės čia nedraugauja su KET. Fizikos dėsniai irgi ilsisi pajūryje. Veiksmas, veiksmas ir dar kartą veiksmas. Kodėl šie filmai dar nėra fantastikos kategorijoje, klausimas labiau retorinis.
Aš asmeniškai tikrai esu šios sagos gerbėja. Kad ir kokie jie absurdiški ar juokingi bebūtų, augau visus tuos dešimtmečius kartu su šiais herojais ir jų nuotykiais. Todėl į vieną iš tų rytinių seansų ėjau tekina ir su šypsena veide.
Deja, tiesa šį kartą skaudi – pastarasis sagos filmas yra prastas. Ir net ne atostogaujanti logika, lėkšti bajeriai ar rožančiai ant kaklų čia mane erzino. Beviltiškumas užplūdo supratus, jog yra tiesiog nuobodu.
Net kulminacinės mašinų lenktynės Sakartvele buvo be įprasto jaudulio. Važiavo ir pravažiavo – jau matyta bei girdėta (rež. Chriso Nolano filme „Tenet“ Taline vykusi mašinų persekiojimo atkarpa tikrai turėjo sukelti pavydą greitų ir įsiutusių scenaristams).
Dar blogiau už nuobodumą čia buvo iki minimumo supaprastinti herojų dialogai. Mintyse juos beklausant, prisiminiau ir keletą klasikinių motyvacinių citatų, kuriomis kitame filme (o jis tikrai bus) galėtų kalbėti pagrindinis herojus Dominykas Torreto (tas su vandamke): „Būk savimi. Kiti vaidmenys jau užimti“, „Nėra gėda nukristi šimtą kartų, gaila nesikelti vieną kartą“, „Mylėti – tai reiškia ne žiūrėti vienam į kitą, o žiūrėti viena kryptimi“, „Šunys loja, o karavanas eina“ ir t.t.
Supratau, kad nesvarbu, ką jie filme kalba, girdžiu mintyse tik šias populiarias citatas.
Geriausi dalykai nutikę šiame filme man buvo britų grupės „The Prodigy” hito „Breathe“ remiksas ir dvi „Oskaro“ laureatės, aktorės Charlize Theron ir Helen Mirren, atlikusios antraplanius vaidmenis. Jos tikrai timptelėjo visą aktorių kolektyvą į aukštesnę lygą.
Kadangi mūsų visų dar laukia būsimos sagos istorijos su šiais herojais ir jų nuotykiais, mintyse pradėjau fantazuoti, kas galėtų jų laukti ateityje?
Gal reikėtų sekti madomis ir eiti link tvarumo? Būtų juokinga, bet gal ir nebe? Įdomu būtų žiūrėti „Greiti ir įsiutę 28“, kur jie lakstytų su elektromobiliais ir savaeigėmis mašinomis. O Domas Torreto savo ikonišką „Dodge Charger“ betmobilį, galėtų iškeisti į kažką labiau gamtą tausojančio.
Jei reikėtų apibendrinti „Greiti ir įsiutę 9“, tai skambėtų kažkaip taip: „Visiems patiko, buvo smagu, tikrai juokiamės, bet ne“.