Dingo „Mari Made“ žiedai, pradėti keisti prekių aprašymai
Dienos šviesą išvydus 15min tyrimui apie „Mari Made“ įmonę, iš Mari.lt elektroninės parduotuvės dingo žiedų skiltis, buvo skubiai pradėti keisti prekių aprašymai.
Ten, kur anksčiau teigta, kad papuošalas pagamintas iš tauriojo metalo (sidabro arba aukso), dabar jau nurodoma tikroji sudėtis – pavyzdžiui, varis, nerūdijantis plienas.
Iš „Mari Made“ feisbuko puslapio dingo ir visi įrašai, kuriuose Seimo nario Petro Gražulio dukra Marija Šalaševičienė teisinasi dėl 15min atlikto tyrimo. Be to, instagrame ji užblokavo tyrimą atlikusią žurnalistę.
15min skaitytojai pranešė, kad ketvirtadienį prekybos centre „Panorama“ Vilniuje esančioje „Mari Made“ salelėje buvo atliekamas patikrinimas.
Nuobaudos neviešinamos
Lietuvos prabavimo rūmai prižiūri gaminius su tauriaisiais metalais. Įstaigos teisės-revizijų skyriaus viršininkė Virginija Pavalkienė 15min pranešė, kad Lietuvos prabavimo rūmai „Mari Made“ vykdomą veiklą su tauriaisiais metalais per pastaruosius ketverius metus tikrino tris kartus.
Pasak jos, patikrinimų metu buvo nustatyti veiklos neatitikimai galiojančių teisės aktų reikalavimams. Tačiau įstaigos atstovė atsisakė atskleisti, kokios nuobaudos buvo skirtos M.Šalaševičienei, motyvuodama asmens duomenų privatumu.
„Kaip teigiama Administracinių nusižengimų kodekso nuostatose, administracinės nuobaudos ar poveikio priemonės gali būti taikomos tik fiziniams asmenims. Nuobaudų ar poveikio priemonių skyrimas ar neskyrimas, rūšys ar dydžiai – asmens duomenys“, – sakė V.Pavalkienė.
Lietuvos prabavimo rūmai po 15min tyrimo pateikė įmonei raštišką nurodymą per nustatytą terminą ištaisyti veiklos trūkumus.
Anot V.Pavalkienės, rūmai reikalavo išimti iš prekybos ir pateikti prabuoti visus bendrijos veiklos vietose viešai siūlomus įsigyti gaminius, deklaruojamus kaip sidabro ar sidabro dengto auksu, taip pat gaminius, paženklintus arabiškais skaitmenimis „925“, deklaruojančiais sidabro 925 prabą.
M.Šalaševičienės įmonei taip pat nurodyta prie visų tauriųjų metalų ir brangakmenių gaminių pritvirtintose prekinėse etiketėse nurodyti visus privalomus rekvizitus, prie sidabro gaminių su aukso danga ar nerūdijančio plieno gaminių su deklaruojama aukso danga panaikinti vartotojus klaidinančią informaciją, kurioje deklaruojama aukso dangos praba, pavyzdžiui, „24k aukso danga“.
Kovo 29-ąją, jau po paviešinto 15min tyrimo, „Mari Made“ atsirado Lietuvos prabavimo rūmų ūkio subjektų sąraše.
15min minėtos įstaigos pasiteiravo, kokius dokumentus reikia pateikti Lietuvos prabavimo rūmams, kad jie įtrauktų įmonę į ūkio subjektų sąrašą, taip pat kokius dokumentus jiems pateikė „Mari Made“ įmonė.
V.Pavalkienė atsakė, kad nenorėtų komentuoti situacijos, susidariusios po 15min atlikto tyrimo dėl asmens duomenų privatumo.
„Mari Made“ įkūrėjos M.Šalaševičienės 15min taip pat paprašė atsiųsti minėtus turimus dokumentus, tačiau atsakymo iš jos nebesulaukė.
Tarnybai plaukia skundai
Bižuteriją Lietuvoje tikrina Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Ji 15min informavo, kad 2021–2022 metais buvo gauti keli vartotojų prašymai dėl „Mari Made“.
Du iš jų gauti ir išnagrinėti 2021 metais – ginčo šalims susitaikius, tolesnė procedūra nutraukta. Kiti du buvo pateikti šiais metais, pastarosiomis dienomis, ir šiuo metu vis dar nagrinėjami.
Ši tarnyba kontroliuoja bižuterijos atitiktį – tikrina, kad bižuterijoje nebūtų draudžiamų ir ribojamų medžiagų.
Pagal įstatymą, už tokius pažeidimus gali būti skiriama piniginė bauda nuo keliasdešimties iki beveik pusantro tūkstančio eurų.
Už informacijos neteikimą vartotojui gali būti skirta bauda nuo 250 iki 5 tūkst. eurų.
Už nesąžiningą komercinę veiklą gresia bauda iki 3 proc. įmonės metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais.
Už pavojingus gaminius bauda gali siekti iki 2,5 tūkst. eurų, o atsiradus žalos sveikatai – iki 15 tūkst. eurų.
M.Šalaševičienė žada grąžinti pinigus už nekokybiškas prekes
Po 15min tyrimo Marija Šalaševičienė ir pati kreipėsi į Lietuvos prabavimo rūmus, nusprendusi atlikti kelių papuošalų tyrimą, tačiau nei 15min, nei minėta įstaiga negali patvirtinti, kad tyrimas buvo atliekamas būtent su „Mari Made“ parduotuvėje parduodamais žiedais.
15min paprašė M.Šalaševičienės, jog ji atsiųstų ir užsienio tiekėjo sertifikatą bei jo pavadinimą.
Sertifikatų redakcija nesulaukė, tačiau ji rašė, jog į daugumos prieš tai užduotų klausimų atsakymus rasime anksčiau siųstuose jos komentaruose.
„Nuo šiol visus papuošalus iš tauriųjų metalų tikrinsiu Lietuvos prabavimo rūmuose, nes man svarbu nenuvilti savo klienčių“, – rašė ji ankstesniame komentare kovo 28-ąją. Kodėl netikrino anksčiau ir kodėl papuošalai nebuvo prabuojami bei kas yra jos užsienio tiekėjas, lieka nežinoma.
Tą pačią dieną „Mari Made“ įkūrėja savo instagramo istorijose kalbėjo, kad 15min atliktas tyrimas apie jos įmonę ją supažindino su daug naujų dalykų, tarp jų – ir Lietuvos prabavimo rūmais. Ta proga, kovo 29-ąją ji jau buvo įrašyta į Lietuvos prabavimo rūmų ūkio subjektų sąrašą.
„Ši situacija vienu metu man leido susipažinti su daugeliu naujų dalykų, tokių kaip žiniasklaidos krizinė situacija, prabavimo rūmai, neigiami komentarai, mano komunikacijos spraga ties papuošalų priežiūra ir oksidacija“, – kalbėjo Marija.
„Penktadienį (kovo 25 d. – red. past.), išgirdusi pasirodžiusią informaciją, patyriau emocinį šoką. Man reikėjo išbristi iš tos duobės, kad galėčiau spręsti situaciją. <...> Pasirodžiusi informacija privertė suabejoti ne tik jus, bet ir mane. <..>
Labai atsiprašau savo klienčių ir esu pasiruošusi grąžinti pinigus už tą žiedelį arba leisti jums išsirinkti kitą aksesuarą. Mes būtinai išspręsime jūsų situaciją. <..>
Ši situacija mums parodė, kad ne visada galime pasitikėti visais tiekėjais. Visi mes klystame, ir aš klystu, tai yra visiškai normalu augant ir tobulėjant.“
15min primena, kad blizgančius aksesuarus moterims siūlanti M.Šalaševičienė skelbiasi, jog dauguma jų yra rankų darbo ir pagaminti iš tauriųjų metalų, tačiau 15min atliktas tyrimas parodė ką kita. Lietuvos prabavimo rūmuose ištyrus jos parduotuvėje nusipirktą žiedą paaiškėjo, jog jis ne tik nėra sidabrinis, bet dar ir pagamintas iš Europos Sąjungoje draudžiamos medžiagos. Po 15min atlikto tyrimo apie „Mari Made“ įmonę iš Mari.lt elektroninės parduotuvės dingo žiedų skiltis.
Lietuvos prabavimo rūmų informacija norintiems užsiimti tauriųjų metalų prekyba
– Kokių reikalavimų turėtų laikytis tauriųjų metalų pardavėjas?
– Visi ūkio subjektai, tiek fiziniai asmenys, tiek juridiniai asmenys, užsiimantys su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais susijusia veikla, turi laikytis visų Lietuvoje galiojančių teisės aktų reikalavimų.
Pirmiausiai, visi ūkio subjektai turi būti registruoti mokesčių mokėtojais (fiziniai asmenys turi turėti įsigiję verslo liudijimą ar individualios veiklos pažymą) ir teisės aktų nustatyta tvarka, pateikiant veiklos deklaraciją Lietuvos prabavimo rūmams, deklaruoti planuojamą vykdyti veiklą su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais: deklaruoti ne tik planuojamą vykdyti veiklos rūšį (gamybą, taisymą, prekybą, supirkimą, lombardo paslaugas ir pan.), bet ir veiklos vietų adresus, įskaitant ir internetinės svetainės (elektroninės parduotuvės) adresą kaip veiklos vietos adresą.
Tauriųjų metalų gaminių pardavėjai yra atsakingi ne tik prieš valstybę (prievolė mokėti nustatytus mokesčius), bet ir prieš vartotojus (klientus), todėl kiekvienas tauriųjų metalų ir brangakmenių gaminių pardavėjas turi pasirūpinti tinkamu gaminių paženklinimu, teisės aktuose nustatytos ir kitos teisingos informacijos apie viešai siūlomus įsigyti gaminius pateikimą.
Visi tauriųjų metalų gaminiai privalo būti paženklinti dviem privalomais ženklais: 1) prabavimo priežiūros institucijoje registruotu atsakomybės ženklu (gamintojo / importuotojo / pardavėjo), pagal kurį galima identifikuoti asmenį, į rinką pateikusį gaminius ir prisiimantį atsakomybę už gaminio kokybę; 2) valstybiniu kontroliniu prabavimo ženklu, kuriuo gaminys įspauduojamas tik valstybės įgaliotoje prabavimo priežiūros institucijoje, atlikus gaminio prabavimą, t. y. nustačius tauriojo metalo prabą. Valstybinis kontrolinis prabavimo ženklas – garantinis ženklas, kuris patvirtina nustatytą gaminio tauriojo metalo prabą.
Lietuvos valstybinio kontrolinio prabavimo ženklo pavyzdžiai (atkreipkite dėmesį į skirtingas ženklo formas):
Auksas
Platina
Sidabras
Paladis
Prie visų skirtų realizuoti tauriųjų metalų gaminių, nepriklausomai, ar jie parduodami „fizinėje“ parduotuvėje, ar internetinėje, ar socialiniuose tinkluose, privalo būti pritvirtinta prekinė etiketė (ją gali pritvirtinti pats gamintojas / importuotas ar pardavėjas), kurioje privaloma nurodyti tauriojo metalo pavadinimą, prabą ir gaminio masę, gaminyje įtvirtinto akmens tapatybę, pvz., topazas, agatas arba, jeigu gaminio įdėklas nėra brangakmenis, t. y. natūralus akmuo, būtina nurodyti teisingą informaciją, pvz., sintetinis topazas arba topazo imitacija. Jeigu gaminiuose įtvirtinti deimantai, safyrai, smaragdai ir rubinai, prie gaminio privalo būti pritvirtina prabavimo priežiūros institucijos tvirtinama etiketė (sertifikatas; pvz. pridedamas), kurioje nurodoma akmens (ų) tapatybė ir charakteristikos.
Elektroninėse parduotuvėse turėtų būti pateikta informacija apie pardavėją (pavadinimas / vardas, pavardė, registracijos adresas ir kontaktiniai duomenys) bei informaciją apie vartotojų teisę atsisakyti nuotolinės sutarties (grąžinti prekes). Pardavėjas, pardavęs tauriųjų metalų ir brangakmenių gaminį, privalo Jums išduoti pardavimą patvirtinantį dokumentą (čekį, kvitą ar pan.). Gaminius, pardavus elektroninėje parduotuvėje, turėtų pateikti sąskaitą su pardavėjo rekvizitais, pardavimo data, informacija apie įsigytą papuošalą (aukso 585 °, auskarai, 2 vnt., bendra masė – 4,2 g.), jeigu parduoti gaminiai su deimantais (briliantais), safyrais, smaragdais, rubinais – sąskaitoje turėtų būti nurodyta prie gaminio pritvirtintos Lietuvos prabavimo rūmų etiketės numeris.
– Ar gali pradedantys savo verslą kreiptis į Lietuvos prabavimo rūmus dėl konsultacijos?
– Lietuvos prabavimo rūmai visus ketinančius ar jau pradėjusius vykdyti veiklą su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais drąsina ir skatina kreiptis į Lietuvos prabavimo rūmus visais rūpimais veiklos su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais klausimais.
Lietuvos prabavimo rūmai kaip priežiūros institucija dar 2011 metais pasirašė tuometinės Ūkio ministerijos (dabar – Ekonomikos ir inovacijų ministerija) inicijuotą Pirmųjų verslo metų deklaraciją, tuo įsipareigodama pirmaisiais ūkio subjektų veiklos metais aktyviai teikti konsultacijas bei pagalbą, padedant laikytis teisės aktų, o ne skubėti skirti baudas.
Iki šiol Lietuvos prabavimo rūmai laikosi savo įsipareigojimų pagal minėtą deklaraciją ir didelį dėmesį skiria planuojantiems pradėti ar neseniai verslą su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais pradėjusiems ūkio subjektams.
Lietuvos prabavimo rūmų specialistai pasiruošę teikti ir nuolat teikia konsultacijas ne tik telefonu ar elektroniniu paštu, tačiau kiekvieną ketvirtadienį organizuoja nuotolines konsultacijas visiems, kuriems kyla vienokie ar kitokie praktiniai teisės aktų reikalavimų įgyvendinimo klausimai.
Neretas atvejis, kai ūkio subjektų prašymu, atsakingiems jo darbuotojams ar vadovams organizuojamos individualios nuotolinės konsultacijos. Konsultacijų metu ne tik supažindinama su teisės aktų reikalavimais, tačiau pateikiamos rekomendacijos dėl ūkio subjektų situacijų galimų sprendimų, suteikiama metodinė pagalba, atsakoma į klausimus.
Lietuvos prabavimo rūmų specialistai pasiruošę Jums patarti, rekomenduoti, suteikti konsultaciją ar metodinę pagalbą, kad ūkio subjektų vykdoma veikla su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais atitiktų teisės aktų reikalavimus, o tuo būtų užtikrinta ir vartotojų teisių apsauga bei ginami valstybės interesai.
– Vis dėlto, jeigu tauriųjų metalų pardavėjas nesilaiko atitinkamų nurodymų, kas jam gali grėsti?
– Nustačius teisės aktų nesilaikymo faktą, ūkio subjektas (fizinis asmuo) ar jo atstovas (juridinio asmens vadovas, darbdavys ar kitas atsakingas asmuo) traukiamas administracinėn atsakomybėn už nustatytos tvarkos verstis komercine ar ūkine veikla, susijusia su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais bei jų gaminiais, pažeidimą (142 str.). Administracinių nuobaudų ir poveikio priemonės skyrimo taisykles ir pagrindus nustato Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas ir Lietuvos Respublikos tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros įstatymas.
Lietuvos prabavimo rūmai yra patvirtinę ir paviešinę Mažareikšmių pažeidimų sąrašą. Nustačius mažareikšmį pažeidimą, ūkio subjektui duodamas raštiškas nurodymas per nustatytą terminą (3–7 darbo dienos) pašalinti veiklos trūkumus ir apie tai informuoti Lietuvos prabavimo rūmus. Kaip minėta, nustačius pažeidimą, neatitinkantį Mažareikšmių pažeidimų kriterijų, ūkio subjektas (fizinis asmuo) ar jo atstovas (juridinio asmens vadovas, darbdavys ar kitas atsakingas asmuo) traukiamas administracinėn atsakomybėn.
– Jeigu tauriųjų metalų pardavėjas būna įspėtas dėl reikalavimų nepaisymo, tačiau ir toliau nieko nekeisdamas tęsia veiklą, ar antrąjį kartą bauda gali būti didesnė?
– Bendruosius administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindus nustato Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – Kodeksas). Kaip numatyta minėtame kodekse (32 str.), administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais.
Vienu nutarimu ar vienu administraciniu nurodymu administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui gali būti skiriama tik viena administracinė nuobauda ir viena arba kelios administracinio poveikio priemonės.
Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių sąrašus taip pat numato Kodeksas.
Baudos dydis nustatomas pagal Kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų Kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų Kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
Kaip numato Kodeksas, tame pačiame šio Kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas laikomas padarytas padarytas pakartotinai, kai jis padaromas per metus nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo dienos iki sueis vieni metai nuo administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos. Pakartotinumas – viena iš atsakomybę sunkinančių aplinkybių.
