Taip ir verda gyvenimas – kol namo dar nėra, M.Starkus randa būdų, kaip nudžiuginti savo šeimos moteris, suteikdamas joms nors kiek įprastų patogumų.
„Kadangi reikėjo dušo, šiomis rankomis, pakankamai ekologiškoje aplinkoje, sukonstravome dušą. Natūralios medžiagos, jokio plastiko, netgi iš senos, neperšviečiamos paklodės pagaminta širma. Tik vanduo tiesiai iš šulinio. Šio dušo privalumas yra tas, kad išmoksti praustis greitai, tiksliai ir jokia eilė čia negresia. Jūsų šeimos moterys, patekusios į tokią aplinką, supranta, kad dušas nėra ta vieta, kurioje galima praleisti valandą, dvi arba tris. Čia prausimasis vidutiniškai trunka 53 sekundes. Ir vanduo taupomas, ir eilė nesusidaro,“ – laidoje pristatydamas savo rankomis sukonstruotą dušą juokėsi M.Starkus.
O štai jis pats mieliau prausiasi ten, kur jo šeimos moterims nesinori – tvenkinyje. „Čia – atskira istorija. Matot, aplink jį, kokiu 50 metrų spinduliu, yra susirinkę keli milijonai mašalų ir uodų. Suprantu, kad čia jie įkūrė Dzūkijos pajėgų pagrindinę vadavietę su visa jai priklausančia aptarnavimo ir veikimo sistema, tad teritorija net labai gyva. Ryte, vos saulei išlindus, tie padarai jau aktyvūs, entuziastingi, trokšta veiklos, nori pasireikšti, būti įvertinti ir pastebėti. Tad tam aš jiems tiesiog idealiai tinku. Galėčiau ten neiti, aišku, bet einu. Nes principai“, – pasakojo laidoje M.Starkus.
Žinoma, tokios maudynės reikalauja ypatingo pasiruošimo, o tiksliau – viso plano: „Kelis kartus įkvėpiu, išspjaunu, jei nespėju nuryti į burną su oru patekusio vieno kito užpuoliko, ir neriu. Realiai jiems tokio laiko užtenka, kad pagalvotų, jog aš nuskendau, užduotis įvykdyta, paliekam kritusius, ir atgal į bazę pasakoti nebūtų herojiškų istorijų. Tuomet pagaliau turiu kelias ramias minutes galutiniam pabudimui ramesnėje šio proceso stadijoje. Prūdo viduryje virš galvos niekas nebeskraido. Deja, grįžimas, aišku, vėl gana komplikuotas…“
Vis dėlto ne tik maudynės kelia iššūkius, o kartu – ir malonius džiaugsmus, kai viskas pavyksta taip, kaip ir tikėtasi. M.Starkus teigia viso šių statybų periodo metu nemažai pramokęs, sužinojęs ir vis dar tobulėjantis.
„Kai mano dukros anksčiau prašydavo mamos joms vienoms leisti nueiti į parduotuvę, joms tai būdavo labai svarbu. Tai yra tam tikras etapas vaiko gyvenime, kada jis pasijaučia savarankiškas, kad yra svarbus ir gali atlikti tam tikras užduotis. Kokia laimė, kai grįžti iš parduotuvės ir viskas yra nupirkta, grąža atnešta. Lygiai taip pat jaučiausi ir aš, kai manęs paprašė nuvykti į statybinių prekių parduotuvę, ir nupirkti tai, ko gyvenime nesu pirkęs“, – sekmadienį, 17:15val. per TV3 dalinosi mintimis jis, važiuodamas pirkti cemento ir armatūros pamatams.
