Nors tai ir ne pats didžiausias jubiliejus, Mantas Stonkus pripažįsta jaučiantis, kad prasideda kitas etapas.
„Meluočiau, jei sakyčiau, kad nebaugina toks skaičius. Nors gal tai ir nelabai tinkamas žodis. Tiesiog tai aiškus ženklas pase, kad žaisiu kitoje lygoje. O dar tas suvokimas, kad tau jau niekad nebebus dvidešimt ir kad visi jaunuoliai jau pradės sakyti „Tas dėdė“ arba „Tas senis“. Nors tikrai jaučiuosi gerai, esu sveikas ir smagus. Norisi dabar ir toliau gyventi gražų gyvenimą“, – prisipažino M.Stonkus.
Ar pastebi Mantas, kaip pats keičiasi su kiekvienu gimtadieniu?
„Dabar daug laiko praleidžiu su broliu, kuris už mane yra devyneriais metais jaunesnis. Ir matau, kad jis daro tam tikrus sprendimus, kurių aš šiandien, savo amžiuje, jau nebedaryčiau. Žmogaus gyvenimas susideda iš etapų ir kiekvieną jų turi praeiti ir suvaldyti pats. Ir mąstymas, ir požiūris į tam tikrus dalykus keičiasi su amžiumi. Čia yra natūrali žmogaus raida. Ir nebūtinai požiūris į gyvenimą turi keistis su 30-mečiu. Ta branda vieniems ateina anksčiau, kitiems vėliau arba visai neateina“, – svarstė aktorius M.Stonkus.
Mantas gimtadienio išvakarėse Vilniaus Santariškių vaikų ligoninėje susitiko su ten besigydančia mergina.
„Juk žmogus gyvena ne tik dėl savęs, todėl ir elgiasi taip, kad ir kitiems būtų gera gyventi. Darydamas gerus darbus kitiems, tu automatiškai darai gera ir sau.“
Nors sakoma, kad aktoriai pasižymi dideliu egoizmu, M.Stonkaus manymu, jo egoizmas, dėl skiriamo dėmesio kitiems, nedings, tik bus švelnesnis: „Gal tai amžiaus įtaka, kad tampi ne tik sau svarbus, bet sugebi pastebėti kitų bėdas ir laimes.“
Kad bendravimas ir dėmesys gali būti geriausios dovanos, niekas neabejoja, tačiau gimtadienis – tokia diena, kai šventės kaltininkas sulaukia ne tik gražių žodžių, bet materialių dovanų.
Mantas daiktų nesureikšmina, sako, jam svarbiau tą dieną susitikti su savo artimiausiais žmonėmis: „Dėl to ir organizuoju šventę, kurioje noriu matyti visus man brangius žmones. Man svarbu žinoti, kad viską darau gerai, kad nieko nesu įskaudinęs, nieko nesu nuvylęs ir kad žmonės mane myli. O tai jie parodo ateidami į gimtadienį.“
Pasak M.Stonkaus, tavo metai – tavo bėdos, gimtadienio nuotaikai jie negali trukdyti.
„Esu iš tų, kurie labai mėgsta švęsti gimtadienius. Ir paprastai jie būna įsimintini: per 13-tą gimtadienį iš kažkur gavau alaus, jį išgėriau ir tėvai suprato, kad negerai pasielgiau. 16-as gimtadienis su 70 žmonių buvo labai audringas. Tikiuosi, kad šis, jubiliejinis, taip pat bus smarkus ir įsimintinas“, – pasakojo M.Stonkus.
Tiesa, įsimintiniausią dovaną Mantas, kaip pats sako, jau yra gavęs – per vieną savo gimtadienių prieš 8 metus išgirdo lemtingąjį „taip“, kai pasipiršo Indrei Augustaitytei. 2011 metų spalį Indrė tapo Stonkuviene.
„Iki šiol tai įsimintiniausia gimtadienio dovana. Nebent per šį gimtadienį Indrė pasakys, kad laukiasi trečio vaiko, tada tai būtų dar įsimintiniau. Bet man atrodo, kad taip nebus. O jei ir bus, tai niekas nesupyks“, – juokėsi M.Stonkus.
