Ilgametis LNK žinių reporteris, moterų asmeninis treneris, „Lietuvos balso“ dalyvis Martas Lietuvoje išbandė išties nemažai. Tačiau vyras visgi nusprendė keturis metų laikus iškeisti į nuolatinę šilumą, o patogų ir ne itin kintantį gyvenimą Vilniuje – į kupiną nuotykių, naujų žmonių ir tolimesnių mokslų Australijoje.
Prieš kelias savaites į Sidnėjų persikraustęs Martas 15min pasakojo, kad kol kas savo naujuoju gyvenimu yra be galo patenkintas – pažindinasi su kultūra, miesto įžymybėmis, įdomiais žmonėmis ir mėgaujasi kiekviena akimirka.
TAIP PAT SKAITYKITE: Žinių reporterio darbą iškeitęs į sportą Martas Kalendra siūlo paslaugą moterims – „treneris į namus“
– Martai, pasakok – iš kur atsirado minčių kraustytis į Australiją?
– Tai buvo sena mano svajonė. Visada norėjau pabandyti gyventi didesnėje šalyje, ten, kur šilta, kur daugiau įvairiausių galimybių. Kol kas nežinau, kiek čia gyvensiu, tai priklausys nuo to, ar man čia patiks. Tam suprasti, aišku, prireiks mažiausiai metų, po to žiūrėsim. Galbūt norėčiau pagyventi ir kitose pasaulio valstybėse, tai nebūtinai turi būti tik Australija.
– Kodėl pasirinkai šią tolimą šalį?
– Čia geras oras, malonūs žmonės, daugybė įvairiausių galimybių. Niekada nesu čia buvęs anksčiau, tačiau turėjau pažinčių. Man nesunku megzti pažintis, tad atvykęs čia iš karto ėmiau integruotis į visuomenę visais įmanomais būdais.
– Kodėl apskritai nusprendei emigruoti? Atsibodo Lietuva? Norėjosi naujos aplinkos?
– Mes gyvename tik kartą, tad ypač jauni žmonės turi išbandyti save visur, kur įmanoma. Lietuvoje aš pasiekiau daug, manau, kad galiu pasiekti daug ir kitur. Taip atstovauti savo šaliai pasaulyje. Man visada garbė pasakyti, kad aš atvykau iš tokios mažos ir gražios šalies. Ir tikrai matau, kad lietuviai yra kur kas protingesni, darbštesni ir talentingesni nei daugybės kitų šalių piliečiai.
– Kaip artimieji reagavo? Atkalbėti nebandė?
– Artimieji ir draugai žino, kai Martas nusprendžia, jo neperkalbėsi. Todėl ir nebandė. Buvo atvirkščiai, visi, kuriems pasakydavau, kad išvykstu gyventi į Australiją, sveikino tokį sprendimą ir „baltai“ man pavydėjo. Žinoma, tėvams ir draugams buvo labai gaila, kad pasirinkau tokį tolimą tašką, bet kada neaplankysi, brangu ir labai labai toli.
– Pastaruoju metu buvai moterų asmeninis treneris. Ar klientės nenusivylė, kad mylimas treneris jas palieka?
– Klientės ir liūdėjo, ir džiaugėsi už mane, nes matė, kad man Lietuvoje per ankšta. Dauguma sakė, kad būtinai atvyks aplankyti, taigi mano išvykimas joms į naudą.
– Ką žadi Australijoje veikti? Ar jau radai darbą?
– Šiuo metu studijuoju anglų kalbą viename geriausių anglų koledžų „Kaplan“ – kad geriau suprasčiau australų akcentą, vėliau rinksiuosi muziką. Žadu stoti į konservatoriją. Tai didžiausia mano svajonė. Link jos ėmiau artėti ir Lietuvoje, taigi čia tęsiu, ką pradėjęs.
Kadangi niekas neturi laiko čia skaityti gyvenimo aprašymų, turėjau atvykęs ieškotis darbo. Bet kadangi turiu trenerio licenciją, taigi kol kas esu treneriu viename sporto klubų ir Australijoje. Su vietiniais dirbti čia nesunku, mane puikiai priima – kadangi esu komunikabilus, pats prieinu prie sportuojančių, pataisau, o po to klientai užsisako pas mane treniruotes. Dirbu ir su vyrais, ir su moterimis.
– Išvykai visiškai vienas? Nebijai vienatvės, kol rasi ten draugų būrį?
– Išvykau visiškai vienas, tačiau tai tik dar įdomiau. Jau lėktuve užmezgiau pažinčių su australais, jau turiu čia draugų australų ir užsieniečių. Jeigu nesėdi lovoje ir nekrapštai nosies, o judi ir eini pirmyn, gausi visko, ko nori. Tai galioja bet kurioje pasaulio šalyje. Kadaise iš Skuodo pervažiavau į Vilnių ir puikiai jame pragyvenau daugiau nei 10 metų. Man ne 15 metų, kad į mamos krūtį įsikandęs lakstyčiau. Man tas pats, kur aš esu, visur esu tas pats Martas. Tik kalbos skiriasi.
– Išsikraustei ten vasario 6-ąją. Na, tai sakyk, kokia toji Australija? Kaip dabar atrodo tavo dienos ten?
– Australija nuostabi, oras fantastiškas, dabar čia vasara. Ruduo ir žiema irgi nebūna šaltos, radiatorių namuose nėra. Žmonės malonūs, gerai nusiteikę, paslaugūs. Žinoma, čia visai kitas tempas, Sidnėjuje, kur aš gyvenu, iš viso 5 milijonai žmonių, pėsčiomis toli neprivaikščiosi, važinėji traukiniais, autobusais. Kadangi ir dirbu, ir studijuoju, laiko televizoriui ar feisbukui nelieka. O ir nesinori, kai gali tiesiog atsipalaiduoti žvelgdamas į vandenyną ar ištiesti kojas savo terasoje.
Martas nepamiršo Vasario 16-ąją Lietuvai atsiųsti linkėjimų:
– Pasirinkai gyventi Sidnėjuje. Kodėl?
– Sidnėjuje geriausias oras, daugiausia paplūdimių, daugiausia įvairių kultūrų žmonių, jame daugiausia darbo galimybių. O ir prakalbus apie Australiją, juk visi pirmiausia pagalvoja apie Sidnėjų, nors Australijos sostinė Kanbera.
– Ką spėjai pamatyti? Kokį įspūdį paliko šalis?
– Spėjau apžiūrėti Sidnėjaus centrą, buvau paplūdimiuose, zoologijos sode, parkuose, labiausiai norėjau pamatyti kengūras, koalas. Jos čia kai kuriuose parkuose laksto laisvai. Negatyvios mintys čia neaplanko, tikriausiai tam daugiausia įtakos turi oras, vasarą čia visada apie 30 karščio. Net vakarais apie 23 laipsniai šilumos. Kas labai krenta į akis, daugybė azijiečių. Tačiau tam yra ekonominių priežasčių. Jeigu nori matyti vien australus, tiesiog reikia rinktis kitą miestą. Sidnėjus kaip Europos Londonas, įvairiausių kultūrų mišinys.
– Prabėgus kelioms savaitėms, sakyk, esi laimingas dėl savo sprendimo, kad išvykai? Nusimato smagus ir nuotykių pilnas gyvenimo tarpsnis?
– Aš niekada nesvarstau, geras vienas ar kitas sprendimas, ar ne. Jeigu aš jį padarau, vadinasi, taip lemta. Svarbiausia būti laimingam viduje, to pasiekti man padeda meditacija. Gyvenimas per trumpas mąstyti apie praeitį. Reikia gyventi šia diena ir galvoti, kokį kitą žingsnį galime žengti, kad mūsų gyvenimas taptų vertingesnis.
Lietuva visada liks mano gimtinė, į ją aš visada galėsiu ir man bus malonu grįžti. Tiesiog dabar yra tas etapas, kai norisi pabūti toli nuo namų, išbandyti save, pasisemti patirčių. Man niekada netrūko nuotykių, nes visada buvau ir esu truputį „trenktas“. Tačiau jeigu nebūčiau toks, nebūčiau Martas.
