Vasaros viduryje aukso žiedus sumainiusi pora vestuvių dieną juokėsi net nežinantys medaus mėnesio krypties. Dėl užimto grafiko romantiškas atostogas perkėlė į rudenį, o iš karto žinojo – gi svarbiausias dėmesys turėtų būti skirtas ne viešbučių paieškoms ar nesibaigiančių ekskursijų planavimui, o vienas kitam.
Jauniesiems netrukdomai džiaugtis vienas kitu, žavėti gamta ir mėgautis užtarnautu poilsiu pavyko. Ir su kaupu! Savo svajonę jie įgyvendino medaus mėnesiui išskridę į Turkiją.
– Visų pirma, ar jau įpratote vienas kitą vadinti vyru ir žmona?
– Martynas: Na, vienas į kitą tokiu kreipiniu nesikreipiame, tačiau tikrai smagu kitiems Rusnę pavadinti žmona, ne tik vardu. Atsirado, tarsi, naujas malonus pojūtis.
– Rusnė: Pritarčiau Martynui. Jausmas naujas, malonus, tačiau artimoje aplinkoje nekviečiame vienas kito žmona ar vyru. Turbūt natūralu, bet likome prie senų įpročių vienas kitą kviesti vardais arba kokiais seniai susigalvotais epitetais.
– Tai ar išvis kas nors po vestuvių pasikeitė?
– Rusnė: Jei būtume turėję slaptų vizijų ar norėtume, jog kažkas po vestuvių keistųsi, tuomet sakyčiau, deja...niekas nepasikeitė (juokiasi). Kadangi gyvendavome sau mielą gyvenimą ir iki santuokos, tai belieka tik džiaugtis, kad po jų ir nepasikeitė niekas.
Galbūt pasikeitė tik tai, kad turime nuostabų prisiminimą iš savo šventės, o savo gyvenimą papildėme geromis, pozityviomis emocijomis, dar labiau suartėjome su savo šeimomis, draugais, labai vertiname visų artumą, buvimą drauge tokią svarbią akimirką.
– Martynas: Taip, pasikeitė tik tai, kad savo santuokos metu įprasminome santykius šeimos ir artimųjų akivaizdoje, nes santuoka mums buvo ir yra labai svarbus simbolis. Mes tikime santuoka ir matome joje prasmę. Ir nors šiais laikais poros daugybę metų linkusios gyventi nesusituokus, dabar jau žinome, kad ilgalaikius santykius tikrai nuostabu vainikuoti santuoka. Trumpai tariant, rekomenduojame tuoktis.
– Kaip pasirinkote savo medaus mėnesio kryptį? Ar čia lankotės pirmą kartą?
– Rusnė: Tiesą sakant, kelionės yra didžiausia mūsų aistra, keliaujame gana dažnai, todėl šios išvykos iš pradžių net nepavadinome savo medaus mėnesiu, tik vėliau supratome, kad tai mūsų pirmoji kelionė po vestuvių, jau tapus vyru ir žmona..
Niekada iki tol nebuvome Turkijoje ir kadangi buvome tikri, jog ši šalis turi kur kas daugiau nei „viskas įskaičiuota“ viešbučius, leidomės į savarankišką spalvingą kelionę po Turkiją.
– Gal turėjote numatę ir daugiau kelionių krypčių?
– Martynas: Kaip jau minėjo Rusnė, nebuvome susikoncentravę, jog tai bus medaus mėnesis, todėl neapsibrėžėme, koks jis turi būti. Nors gal ir turėjome svajonių medaus mėnesį – Maldyvuose, tačiau šiuo metu ten liūčių sezonas, todėl greitai savo mintis pakeitėme. Bus dar progų ten nuvykti.
Norėjome šiek tiek egzotiškos kelionės, ramaus vaizdingo poilsio, susipažinimo su nauja kultūra, maistu. Norėjome atgaivos protui, sielai ir kūnui. Esame daugiau nei laimingi, jog pasirinkome Turkiją. Tik šiek tiek kitokią nei lietuvių turistams įprasta. Grįžę iš tokios spalvingos, kontrastingos šalies esame tikri – tai buvo svajonių medaus mėnuo.
– O ar ilgai planavote šias atostogas? Galbūt kuriam nors iš jūsų patinka iš anksto pasidaryti namų darbus ir priplanuoti pramogas, ar priešingai – visus rūpesčius palikote kelionių agentūrai?
– Martynas: Beveik visas savo keliones planuojame patys, tiksliau Rusnė (juokiasi), nes mėgstame ilsėtis nepriklausomai. Tačiau savo kelionėse paliekame daug vietos ekspromtui ir laisvei, nesusidarome kelionės tvarkaraščio. Turime savo kelionių formulę, kuri mus džiugina. Mėgstame mažus viešbučius, atokesnes, autentiškas vietas, tad kelionių agentūrose sunkiai rastume tai, kas mus domina.
Pavyzdžiui, viešbutyje, kuriame gyvenome, buvo apsistoję vien tik vietiniai poilsiautojai turkai. Tai labai įdomu. Nemėgstame masinių ir populiarių vietų ir tai mums atveria tikrai visai kitokį šalies pažinimą.
– Ar sutapo jūsų poreikiai ir vizijos medaus mėnesiui?
– Rusnė: Esame iš tų laimingų šeimų, kurių vizijos ir lūkesčiai sutampa, o ypatingai kelionėse.
– Ar laimės neapgadino tai, kad medaus mėnesio teko trumpai nukelti?
–Martynas: Kelionių džiaugsmą išties sunku apgadinti.. Tad tikrai ne.
– Rusnė: Be to priežastis, kodėl turėjome atkelti kelionę, gana džiugi. Martynas porą mėnesių kūrė pagrindinį vaidmenį Kauno valstybiniame muzikiniame teatre miuzikle „Džekilas ir Haidas“. Išvykome iškart po premjeros, kurioje, pripažinsiu, mano vyras pribloškė net mane.
Buvome kupini gerų emocijų, kad viskas praėjo sklandžiai. Manau, tai vienas stipriausių Martyno vaidmenų karjeroje. Labai juo didžiuojuosi ir esu tikra, kad laikui bėgant šis vaidmuo tik dar labiau bręs ir įgaus naujų spalvų.
– Kokius prioritetus rinkdamiesi atostogas buvote išsikėlę? Gal daug dėmesio skyrėte viešbučiui, o gal aplinkai?
– Martynas: Pati kryptis mums buvo prioritetas. Ilgai domėjęsi Turkijos kurortiniais miesteliais, atradome mažą, tarp vietinių itin populiarų, bet turistų neatrastą kurortinį miestelį – Kaš. Tai kultūra, spalvomis, autentika ir kontrastais alsuojanti oazė. Kraštovaizdis čia neįtikėtinas, ypač daug šeimos restoranėlių, svetingi šeimininkai, daug gatvės menininkų, puodžių, dailininkų. Pavadinčiau šį miestelį meno, architektūros, gastronomijos, ramybės ir kultūros uostu.
– Rusnė: Mūsų viešbutis taip pat nuostabus. Tiesą sakant, visame Kaše ir jo regione nėra nei vieno turistinio viešbučių komplekso. Vien tik nedideli boutique tipo viešbučiai arba vilos su begalybės baseinais.
Net šiek tiek gaila, kad nesame tie, dėl socialinių tinklų nuotraukų pamišę žmonės, ir per mažai fotografavomės...(juokiasi). Ten kur lankėmės, yra tikrai ta „išsvajotų“ nuotraukų vieta. Tačiau labiau mėgstame mėgautis laiku, nei ji aukoti „to“ kadro išlaukimui.
– Ar per kelias savaites pavyko pilnai atsigauti, pailsėti?
– Rusnė: Iš dalies taip, tačiau gruodžio mėnesį Martynas drauge su Šiaulių bigbendu ruošia naują, šventinį, teatralizuotą koncertinį turą po Lietuvą. Tad pasiruošimo darbai, visgi, spaudžia, atostogoms atsiduoti visu 100% darosi sunkiau.
– Martynas: Taip, Lietuvos žmonėms ruošiame tikrą staigmeną švenčių proga – į vieną koncertą žadame sudėti visų laikų geriausias lietuviškas dainas. Labiau už viską mėgstu koncertuoti su orkestru ir džiaugiuosi malonia, nauja kolaboracija su Šiaulių bigbendu.
Jie – aukščiausio lygio muzikantai, malonu dirbti su tokiais žmonėmis. O ir lietuviška muzika yra ta, kurią labai smagu dainuoti. Šiame koncerte skambės ir D.Dolskio, ir S.Povilaičio dainos, taip pat visą šou papildys teatralizuoti elementai – kaip visada atvyksime su šokėjų trupe, scenoje bus daug gražaus veiksmo.
Medaus mėnesio akimirkos – galerijoje:
– Ar viskas buvo patepta tarsi medumi, ar nuotykių kelionėje neišvengėte? Ką veikėte? Nes dažnai po didelio darbų kiekio tiesiog norisi pabūti prie vandens, pasimėgauti saule ir romantišku laiku dviese?
– Rusnė: Taip, Viskas buvo patepta tarsi medumi. Gal tik kelionė iki Kašo yra ilgoka, norint jį pasiekti nuo arčiausio oro uosto reikia važiuoti pusketvirtos valandos serpantinais.
Bet kai atvykome, ilsėjomės, bendravome, buvome, džiaugėmės vienas kitu ir nuostabia šalimi, ragavome tradicinius patiekalus, keliavome automobiliu į skirtingus paplūdimius, mėgavomės saule, jūra, skaitėme knygas, valgėme desertus, aplankėme ne tik Kašo miestą, bet ir kitus aplinkinius – Kalkan, Fethye, Kekova – Graikijos salą.
– Martynas: Nesame ekstremalių pramogų gerbėjai, vertiname ramesnį poilsį.
– Kas labiausiai patiko, sužavėjo?
– Rusnė: Vienareikšmiškai – gamta ir kultūra. Taip pat švara, tvarka, keliai, išpuoselėta šalies infrastruktūra. Esame girdėję gana daug neigiamų atsiliepimų apie Turkiją, neva tai netvarkinga šalis, kurioje galima ilsėtis vien tik prie baseino. Tokiems atsiliepimams absoliučiai nepritariame. Tie, kurie taip kalba, manau, apskritai nepažino ir nepamatė šios šalies grožio.
– Martynas: Taip pat pridurčiau, kad sužavėjo vietinių svetingumas, mandagumas, bendravimo kultūra. Tokio malonaus ir nuoširdaus aptarnavimo jau seniai neteko matyti. Žmonės čia labai gerbia ir myli savo darbą. Siekia profesionalumo, vertina vieni kitus, savo tradicijas ir stengiasi perteikti tas vertybes turistams. Tai išties įkvėpė. Tokios patirtys atskleidžia, kiek Lietuvos turizmui dar reikia išmokti.
– Taip pat mačiau, kad mėgavotės nuostabiais patiekalais. Taip, kaip suprantu, skrandžiui atostogos buvo puikios. Kas labiausiai sužavėjo? Gal ragavote ką neįprasto?
– Martynas: Kadangi šiame Turkijos regione, mūsų džiaugsmui, kaip jau minėjome, jokių „viskas įskaičiuota“ viešbučių nėra, kiekvieną vakarą rinkomės skirtingus restoranus ir įvairius tradicinius patiekalus – jūros gėrybių troškinius, šviežią žuvį, turkiškus apkepus, ir, žinoma, „meze“ – įvairius namų gamybos užtepus, valgomus su šviežiai iškeptu lavašu, maistas buvo nuostabus.
– Ar teko vietos atsivežti lauktuvių? Jei taip, tai ką gabenotės? Ar lagaminas buvo prikimštas drabužių?
– Rusnė: Jei ir turime galimybę vežtis registruotą bagažą, niekada per daug neapsikrauname ir vykstame kompaktiškais rankiniais lagaminais. Parsivežėme keletą rankų darbo indų, ten jų grožis neišpasakytas, šiek tiek turkiškų prieskonių. Visuomet mėgstame parsivežti kažką mažo namams, prisiminimui.
– O ar tik neteko paploninti piniginės tokioms gražioms atostogoms?
– Martynas: Turkijoje išties nėra brangu, kur kas pigiau nei Lietuvoje, tačiau, akivaizdu, jog tokio tipo kelionė Turkijoje kainuoja kiek brangiau nei poilsis „viskas įskaičiuota“ viešbučiuose. Pavadinkime tai – puikia vestuvine dovana ir perduokime linkėjimus mūsų šventės svečiams.
TAIP PAT SKAITYKITE: Martyno Kavaliausko ir Rusnės Jankauskytės vestuvės Kaune: meilės kelionė prasidėjo dar vaikystėje
