Užduotis, kurią jis pateikė „Auksinėje girioje“ prie laužo, atrodė lengva: prieiti prie žmogaus, paspausti jam ranką, išgirsti jo vardą, pasakyti savąjį ir, vardais apsikeitus, keliauti toliau. Po pirmojo rato paaiškėjo, kad būreliuose atsirado po du, turinčius tuos pačius vardus, o kai kurie žaidimo dalyviai gautojo vardo išvis neprisiminė.
„Jei susimauname, įsimindami šešis vardus, tai kas nutinka, kai atsiranda sakinys, dešimt sakinių, visas tekstas? Interpretacijų gali būti tiek, kiek tik nori“, – pasibaigus žaidimui, kalbėjo M.Vidugiris.
Keletą metų žodžio galia besidomintis lektorius teigia, kad sugebėjimas dėmesingai priimti žodžius ir lygiai taip pat dėmesingai juos perduoti kitiems yra ugdomas. Žmogaus vidinis aš turi aiškiai suvokti į pasaulį paleisto žodžio prasmę.
„Ar žinote, ką iš tiesų reiškia žodis „pilietis“? – paklausė jis susirinkusiųjų ir netrukus pats paaiškino žodžio prasmę: pilietis anuomet buvo tas žmogus, kuris ietimi gynė pilį. Tokių ginančiųjų būdavo daug ir visi jie buvo piliečiai. Ar įsivaizduojate, kaip šį žodį tartume, jei tikrai žinotume, ką jis reiškia? Ir kad mokykloje vaikams mokytojai paaiškintų, kodėl būti Lietuvos piliečiu reiškia ją ginti visais įmanomais būdais?“
Prieš paleisdamas žodį turi suprasti, ką jis reiškia. Jei žodis vartojamas kitame kontekste, jei jo prasminė reikšmė perkelta, vadinasi, auditorija, kurią jis turi pasiekti, gali likti jam abejinga. Arba, atvirkščiai – taikliai parinktas žodis tekstą įgalina, įžodina ir padaro matomą.
Pastebėjote, šiuose sakiniuose nėra nė vieno neiginio, nors parašyti juos su priešdėliu „ne“ būtų gerokai lengviau. Apie žodžio galią dažnai kalbantis lektorius sako, kad mūsų kalboje atsiradę neiginiai yra ne tik kalbos piktžolė, bet ir sąmonės teršėjai. „Švari sąmonė nepriima priešdėlio, ji supranta tik teiginį, ne neiginį. O ką mes sakome vaikams? „Neliesk“, „neimk“, „nedaryk“, „neik“, „nekalbėk“, „nesakyk“, bet jie vis tiek nori paliesti, nori eiti, nori daryti. Net ir mes patys, argi nenorime prisėsti ant kėdės muziejuje, šalia kurios parašyta – „Nesėsti“. Rodos, taip ir traukia.
Kai neiginį keičiame teiginiu, mums paprastai reikia stabtelėti ir pagalvoti, o sąmoningas kalbėjimas ne tik padeda suprasti, ką sakai, bet ir skatina kūrybiškumą. Juk neiginio kartais neįmanoma pakeisti vienu žodžiu“, – pasakojo lektorius ir tuojau pat susirinkusiuosius pakvietė paskaityti pasakų ištraukas, kuriose visus neiginius reikėjo pakeisti teiginiais. Užduotis pasirodė ne visai lengva net ir įgudusiems kalbėtojams.
Vėliau jis pakvietė pamėginti neiginius išimti iš Šventajame Rašte užrašytų dešimties Dievo įsakymų.
„Hebrajų kalboje neiginių nėra, bet lietuviškai mes sakome – nežudyk, negeisk svetimo turto, nesvetimoteriauk. O jei sakytume: saugok gyvybę, tausok svetimą turtą, būk ištikimas? Juk skambėtų kitaip!“ – svarstė M.Vidugiris, jau keletą metų besidomintis lietuvių kalbos unikalumu, subtilybėmis ir prasmėmis, pridurdamas, kad lietuviai į žodį „Dievas“ sudėjo veidrodinius kodus. Dievas – veidas. Mirtis – rimtis. Tikrai gaila, kad žmonės apie tai tiesiog nebesusimąsto.
Lygiai taip pat sakydami įprastą ačiū jie nežino, kad senovėje šitaip dėkodavo tik po kaimą kraičio iš kaimynų prašinėjusi mergina. Visi kiti sakydavo – dėkoju, o tai reiškia – kloju tau po kojomis viską, ką turiu.
Ar žinojote, kad kai kurie žodžiai pasaulyje yra įvertinti pinigais. Pats brangiausias žodis „Google“ reklamose – „draudimas“, antroje vietoje – „paskola“. Įmonės moka didžiulius pinigus, kad tie žodžiai atsidurtų paieškos sistemoje, o tai reiškia, kad reklamos žmonės supranta žodžių galią ir ją naudoja.
„Klasikinis lietuviškas pavyzdys: viena mobiliojo tinklo bendrovė paleido reklamą, kurioje kvietė nebijoti savo operatoriaus ir drąsiai žengti pas kitą. Pavadinimų nebuvo, tik spalvos, jos ir žodžiai sukūrė rimtą precedentą, prieš kurį teisininkai buvo bejėgiai“, – pasakojo M.Vidugiris.
Jis taip pat užsiminė ir apie socialines reklamas, kurių kūrėjams nė motais, kad su teiginiu reklama būtų įtaigesnė nei jame vartojant neiginį:
„Miške matome plakatą – „Nešiukšlink!“, o šalia – šiukšlių krūva. Kodėl neparašius – „Šiukšles išsivežk namo“? Būtų kur kas veiksmingesnis raginimas. Tabako kompanijos turėjo daug sumokėti tiems, kurie reklamoje užrašo žodį „Nerūkyk“ ir dar nupiešia raudonai perbrauktą cigaretę. Žodyje „nerūkyk“ yra žodis „rūkyk“ ir jis tikrai veikia. Reklamos pasaulis šiuos dalykus gerai išmano. Arba – kodėl mes sakome „Patyčioms – ne!“? Jei atkreipiame vaikų dėmesį į patyčias, tai jie taip ir elgiasi.“
Festivalyje „Masters of Calm“, kuris vyks liepos 14–23 dienomis, apie žodžio galią bus daug kalbama. Gal ne visose paskaitose tiesiogiai, bet tie, kurie moka klausytis, išgirs svarbiausias mintis.
„Pirmajame festivalyje turėjome vos devyniasdešimt žmonių – kartu su dalyviais, savanoriais, mokytojais ir organizatoriais. Per dvylika metų festivalis išaugo, dabar kiekvieną festivalio dieną „Auksinėje girioje“ apsilanko apie tūkstantį žmonių. Džiaugiamės, kad atlaikėme spaudimą, kad festivalis netapo muge, kad išlaikė veidą, prasmę ir žodžio galią, kad mes sudraugaujame žmones, kad mokomės vieni kitiems skirti laiko ir kad tapome svarbiu, ugdančiu, mokančiu ir edukuojančiu renginiu“, – kalbėjo festivalio įkūrėjas M.Vidugiris.
„Tavojo kelio pradžia esi Tu“, – tokiu šūkiu ištikimus savo gerbėjus, naujų patirčių, naujų kelių ir nuotykių ieškotojus šiais metais pasitiks „Masters of Calm“. Dvyliktąjį kartą „Auksinėje girioje“ vykstantis festivalis kasmet sujungia jo įkūrėjus, organizatorius, pasaulinio garso lektorius ir ramybės, gerų emocijų bei žinių ieškančius atostogautojus.
„Masters of Calm“ festivalis Asvejos regioniniame parke – liepos 14–23 dienomis. Visą programą rasite čia.
