Sveika, Jolanta. Perskaičiusi tavo laišką iškart pastebėjau, kad tu nekeli klausimo, ar nori gyventi kartu su draugu, o svarstai apie bendrą judviejų gyvenimą visų pirma ekonominiais terminais. Iš kur ateina tokia tavo nuostata, kad finansiniai poros indėliai į būstą turi būti vienodi? O gal tu tiesiog dar nesi pasiruošusi gyventi kartu, ar apskritai nesi tikra dėl šio žmogaus?
Svarstai apie bendrą gyvenimą ir bendrus namus, tarsi ketindama gyventi pas svetimą žmogų, o ne su draugu. Jei tau kyla tokios abejonės, galbūt nejauti, kad jūsų santykiai yra tikrai artimi? Ar tu jauti jūsų nelygybę vien dėl to, kad jis turi daugiau pinigų ir užima aukštas pareigas? Juk už to statuso ir užimamų pareigų yra žmogus…
Namų jaukumą kursto ne pinigai
Svarbu ne pinigų kiekis, o tai, kad abu žmonės norėtų kurti ir puoselėti bendrų namų jausmą ir harmoningus santykius tuose namuose.Sutinku su tavim, kad geriausiai gyventi kartu, kai nei vienam nereikia jaustis išlaikomam. Kita vertus, kai žmonės myli vienas kitą, savaime pradingsta skirstymas „čia tavo, čia mano“, ir nesunku dalintis finansais. Be to, ateis toks laikas, kai tu jau nebestudijuosi ir uždirbsi. Galų gale svarbu ne pinigų kiekis ar lygūs indėliai į namus, o tai, kad abu žmonės norėtų kurti ir puoselėti bendrų namų jausmą ir harmoningus santykius tuose namuose.
Juk tu gali prisidėti prie jūsų namų jaukumo ne pinigais. Manau, tau tiesiog reikia daugiau laiko, kad galėtum aiškiau suvokti savo tikruosius jausmus tam žmogui, dabartinius poreikius ir norus. Tada ir nuspręsi, ar jis tau brangus ir artimas taip stipriai, kad galėtum paaukoti, pamiršti savo nuostatas. Galų gale, kodėl tau atvirai nepasidalinus su juo savo jausmais dėl tos turtinės nelygybės? Galbūt jo reakcija išsklaidytų tavo abejones. Sėkmės!
Norite paklausti Ramunės? Klauskite: santykiai@15min.lt
