Į pasimatymą turtingo Lietuvos aristokrato, Rokiškio grafo Ignacijaus Tyzenhauzo dukra Sofija Tyzenhauzaitė pakvietė du galingiausius ano meto vyrus – Rusijos imperatorių Aleksandrą I ir Prancūzijos imperatorių Napoleoną.
Sofija Tyzenhauzaitė buvo graži, švelni, bet itin tvirto charakterio ir stipri moteris. Su Rusijos imperatoriumi mergina susipažino 1812 metų pavasarį, Taujėnuose, kai viešėjo savo globėjo Benedikto Morikonio dvare. Imperatorius į Taujėnus atvyko inspektuodamas savo kariuomenės dalinius. Dvidešimt dviejų, nors ir laikėsi nuošalyje, grafaitė imperatoriui krito į akį. Pasakojama, kad per balių Taujėnuose imperatorius, peržengęs visas etiketo taisykles, šoko beveik vien su grafaite. Ne tik romanistai, bet ir istorikai teigia, kad Aleksandro I ir Sofijos Tyzenhauzaitės santykiai buvo peržengę nekaltos draugystės ribas.
Ne kartą istorikų aprašytas pobūvis Vilniuje, kuriame imperatorius Aleksandras taip pat šokdino Sofiją radosi ir rusų klasiko Levo Tolstojaus romane „Karas ir taika“. Rašytojas aprašo sceną, kaip adjutantas nutraukia poros šokį ir imperatoriui praneša apie per Nemuną persikėlusią Napoleono kariuomenę.
Vilnių užėmė prancūzai. Netrukus čia buvo surengtas pokylis jau ne rusų, o prancūzų imperatoriaus garbei. Pasakojama, kad tame pokylyje Napoleonas atkreipė dėmesį į Sofiją Tyzenhauzaitę. Pasisakiusi, kad yra jo didžiausio priešo Aleksandro I freilina, ji Napoleoną nustebino ne tik savo grožiu, bet ir drąsa.
Sklando legenda, kad Napoleonas vėliau sakęs, jog vienintelė maloni akimirka Lietuvoje – susitikimas su grafaite Sofija.
Graži, išsilavinusi, puikiai kalbanti prancūziškai, talentingai rašanti istorijas grafaitė Sofija Tyzenhauzaitė, manoma, savo širdį visiškai buvo atidavusi imperatoriui Aleksandrui I, kurio santuoka nebuvo labai laiminga. Jų draugystė ir susitikimai tęsėsi net ir tada, kai Sofija ištekėjo už Platelių dvaro savininko grafo Oktavijaus de Šuazel-Gufjė. Grafas buvo išsiskyręs, o Platelius paveldėjęs iš savo tėvo – į Rusiją emigravusio aršaus rojalisto, kuriam Pavelas I-asis padovanojo didžiules valdas, tarp kurių buvo ir Platelių dvaras.
Gyvendama su grafu Sofija Tyzenhauzaitė susilaukė sūnaus. Pavadino jį Aleksandru, imperatorius tapo jo krikšto tėvu, nors paslapčia buvo šnabždamasi, kad būtent jis yra tikrasis Sofijos vaiko tėvas.
Ištekėjusi ir grafiene tapusi Sofija gyveno aristokratės kosmopolitės gyvenimą. Ji daug laiko praleisdavo Italijoje, Prancūzijoje, kur jos vyras atgavo tėvoninius dvarus. Radusi laisvo laiko nuo kelionių grafienė rašė. Prancūzų kalba ji išleido penkis istorinius romanus apie Lietuvą ir Lenkiją.
„Sofija buvo neeilinė moteris, pirmoji romanistė mūsų žemėje, savo nuotykius prancūziškai aprašiusi savo „Reminisencijose”, – sako Edita Mildažytė. – Šampanėje ši didikė buvo susitikusi su Prancūzijos karaliumi Liudviku 18-uoju. Palaikė ryšius su garsiais to meto literatais – Aleksandro Diuma (tėvu) ir Alfredu de Muse. Ši dama nutiesė ir kulinarinį kelią į Paryžių – Plateliuose gaminamas jos spanguolių pienas buvo arkliais gabenamas į Paryžių ir pelnė ten tikrą susižavėjimą“.
Editos Mildažytės kurtą vaizdo siužetą bus galima pamatyti gruodžio 3 dieną Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmuose, kur vyks tradicinis Prancūzijos-Lietuvos prekybos rūmų verslo ir labdaros vakaras „Diner de Gala avec Martell“. Vakare surinktos lėšos bus perduotos Editos Mildažytės labdaros ir paramos fondui „Bėdų turgus“ bei Valdovų rūmų kolekciją. Bilietų į iškilmingą vakarą įsigyti galima Prancūzijos-Lietuvos prekybos rūmuose.
