Donato Meškausko ir jo žmonos Viktorijos išvykimo į Australiją priežastis nebuvo maži atlyginimai. Nesiskundė jie ir darbo trūkumu, gal tik prastais lietuviškais orais. Ir susikrovė jiedu lagaminus, nes, kaip sako pašnekovas, atėjo laikas išbandyti kitokį gyvenimo būdą.
„Po kelionės į Indiją kartu su Viktorija nusprendėme, kad norime daugiau pakeliauti, pamatyti pasaulio ir pagyventi svetimoje šalyje. Australiją pasirinkimo dėl gero oro, uždarbio ir vandenyno. Nuo pat pradžių gyvename Sidnėjuje, o paskutinius kelerius metus šalia vieno populiariausių miesto paplūdimių – Maroubra beach“, – pasakoja D.Meškauskas.
Į Australiją Donatas su Viktorija persikėlė daug negalvodami. Neturėjo jie nei užtikrintų darbo vietų, nei pasiūlymų, nei pažįstamų. Viena, kuo buvo įsitikinę – kengūrų kraštu vadinamame žemyne jiedu studijuos. Vos persikraustęs Donatas puolė krimsti verslo, o Viktorija informacinių technologijų projektų valdymo mokslus.
„Pradžioje mums padėjo agentūra, pamažu susipažinome su vietiniais lietuviais, o ir šiaip – nebijojom darbo, žvalgėmės įvairių galimybių. Reikia pripažinti, mūsų gyvenimai pasikeitė kardinaliai. Kaip diena ir naktis. Pastebėjau, kad sulėtėjo tempas, bet esmė ne greityje, o kokybėje. Gyvendami Australijoje užsiimame tik tuo, kas patinka, malonu, nereikia savęs versti kažko daryti“, – šypsojosi D.Meškauskas.
O atvykus į svetimą, atrodo, kitame pasaulio krašte esančią šalį, pritapti sunku nebuvo. Donatas sako visai nesijaučiantis svetimšaliu, nes australai – labai tolerantiški, draugiški ir pozityvūs žmonės. Netrūksta čia ir lietuvių, yra aktyvi jų bendruomenė, organizuojami įvairūs renginiai.
„Turime čia daug draugų lietuvių. Su dauguma susipažinome bendruose renginiuose arba vieni per kitus. Yra ir keletas mano senų draugų, kurie jau anksčiau nusprendė atvykti į Australiją. Esame šešių anykštėnų kompanija. Kartu leidžiame laisvalaikį, varom kempinti, surfinti, žvejoti, nardyti“, – apie kasdienę rutiną Australijoje pasakoja Donatas.
Bet, kad ir kiek draugų suptų šią į Australiją iškeliavusią šeimą, namų ilgesio jausmas jiems nesvetimas. Su Lietuvoje likusiais giminaičiais Donatas pasakojo labai gerai sutariantis, ryšius palaiko ir su broliu Deividu. Tiesa, kol kas jis dar neturėjo progos atvykti į Australiją.
„Labai pasiilgstame artimųjų ir draugų Lietuvoje, todėl kartą per metus patys stengiamės grįžti. Šiemet tai padaryti sutrukdė COVID-19 pandemija. Skrydis į Lietuvą trunka apie 30 valandų su dviem persėdimais. Jeigu pasirenki geras oro linijas, tai skrydžiai nenuvargina, o ir šiaip aš dažniausiai jų metu miegu“, – juokiasi Donatas.
Australijoje turbūt labiausiai trūksta ne tik artimųjų, bet ir lietuviško maisto? Išgirdęs šį klausimą Donatas juokiasi. Pasirodo, vos tik pasvajojus apie lietuviškus cepelinus ar šaltibarščius, visai nesunku jų ir paragauti. Sidnėjuje veikia lietuvišką virtuvę primenančius valgius ruošianti kavinė. Priešingai, nei Didžiojoje Britanijoje, netrūksta čia ir sūrelių.
„Juos galima nusipirkti rusų parduotuvėse. Kitiems, būna, pritrūksta tik juodos duonos. Mes ją kepamės patys namuose, savo orkaitėje. Kartu su Viktorija esame vegetarai, o tokio maisto pasirinkimas čia labai didelis“, – gyvenimo Australijoje privalumus vardijo vyras.
O tų privalumų ne tiek jau ir mažai. Jei kada nors sugalvosite apsigyventi Australijoje, nenustebkite, kad reikės priprasti prie nuolatinio atostogų režimo. Australai mėgsta pusryčiauti kavinėse, o toks savotiškas ritualas jiems įprastas ne tik savaitgaliais.
„Jie labai vertina vietines mažas kavinukes, dauguma labai išrankūs kavai. Australai mėgsta lauko užsiėmimus, leidžia laisvalaikį paplūdimiuose, parkuose, kepa barbekiu“, – pasakojo D.Meškauskas.
Australas ne australas, jei neturi banglentės. Šis sportas, anot ten jau kelerius metus gyvenančio lietuvio, labai populiarus ir yra tapęs neatsiejama jo gyvenimo dalimi. Ši veikla apima labai daug skirtingų sričių, padeda Donatui atrasti įdomių bendraminčių, skatina nuolat tobulėti.
„Juk tokios pačios bangos nebūna. Jos visos skirtingos – priklauso nuo vėjo, srovės, jūros dugno. Kiekvieną kartą vandenyną reikia pajausti iš naujo. Pirmą kartą banglentę pabandžiau Indijoje, o atvykęs į Australiją toliau stengiausi tobulinti savo įgūdžius. Lengva nebuvo, bet nepasidaviau ir vargais negalais įvaldžiau šį meną.
Supratau, kad mokantis plaukti banglente tikrai reikalinga profesionalaus trenerio pagalba, o aš mokiausi savarankiškai. Tokių savamokslių Australijoje tikrai nemažai. Atrodo, kad bus paprasta plaukti pačiam, nors taip nėra. Su treneriu viskas įvyksta žymiai greičiau, todėl nusprendžiau ir pats tapti instruktoriumi dabar vedu pamokas pradedantiesiems banglendininkams“, – apie hobį tapusį darbu pasakojo Donatas.
Nors Australijoje gyvenimo tempas, atrodo, kur kas lėtesnis nei Europoje, Deivido Meškausko brolis svečioje šalyje sukasi kaip įmanydamas. Kartu su žmona jis prekiauja banglentėmis, rengia plaukimo banglentėmis pamokas ir išvykas, teikia banglenčių priežiūros, nuomos paslaugas.
„Pusmetį pagyvenus Sidnėjuje, įkūrėme ir pervežimo paslaugų įmonę. Idėja imtis tokios veiklos kilo pastebėjus, kaip dažnai žmonės čia keičia gyvenamąją vietą. Šią veiklą vykdome iki šiol“, – pasakojo Donatas.
Paklaustas, ar koronavirusas jo verslui nepridarė daug nuostolių ir kaip australų valdžia kontroliuoja šią situaciją, Donatas sako, kad nustatyti tokie ribojimai, kurie nesukeltų didelių nepatogumų ar suvaržymų žmonėms.
„Australijos valdžia rimtai žiūri į koronaviruso grėsmę, nors ir užsikrėtimų nėra daug. Į šalį nėra įleidžiami turistai, o grįžusieji vietiniai turi privalomai karantinuotis viešbutyje. Visur yra saugaus atstumo reikalavimai, žmonių skaičiaus ribojimai patalpose, dezinfekavimas“, – trumpai situaciją nušvietė D.Meškauskas.
Tiesa, Donatas paatviravo, kad ir pats dar šiais metais planuoja grįžti į Lietuvą: „Norime tęsti banglenčių verslą, pasiūlyti lietuviams surf kelionių į geriausias Europos ar Azijos vietas, atvežti kokybiškų banglenčių sporto produktų.“
