Mią šokiravo moterų komentarai „nenoriu vaikų“ ir apie „klaidą“ gimdyti: „Tai siaubinga“

„Tai siaubinga“, – sako dainininkė Mia Pilibaitytė, atkreipusi dėmesį į lietuvių nuomonę apie vaikų auginimą. Pasirodžius straipsniui apie vienos žinomos moters pasisakymą dėl nenoro daugiau susilaukti vaikų, Mia pasibaisėjo komentarų skiltimi, kurioje užvirė internautų diskusija. Dainininkė pasibaisėjo tuo, kad nemaža dalis komentatorių prabilo apie „klaidą“ gimdyti ir „kančią“ auginti vaikus.
Mia Pilibaitytė su sūnumi
Mia Pilibaitytė su sūnumi / BNS ir asmeninio albumo nuotr.

Dainininkė Mia Pilbaitytė savo instagrame kreipėsi į sekėjus ir prabilo apie tai, kaip ją šokiravo komentatoriai internete. Mia pasakojo, kad jos dėmesį patraukė straipsnis apie tai, kaip žinoma moteris pasisakė, kad nebenorėtų turėti vaikų. Įdomumo dėlei ji užsuko į komentarų skiltį ir liko šokiruota – daugelis žmonių prabilo apie tai, kaip gailisi susilaukę vaikų, vadino juos „našta“ ir neigiamai pasisakė apie motinystę ar tėvystę.

Portalas Žmonės.lt susisiekė su Mia dėl šios istorijos ir pasiteiravo, kas labiausiai jai užkliuvo skaitant tokius žmonių komentarus.

„Man buvo labai įdomu paskaityti žmonių komentarus. Ir aš beprotiškai nustebau, kad žmonės, turėdami savo vaikų, rašo apie tai, kad jiems buvo didžiulė kančia juos užauginti, kad labai gailisi, jog tuos vaikus kažkada pasigimdė, kad taip bandė įtikti vyrui ar kažkas iš tos serijos. Apskritai – kad vaikai yra klaida, blogis ir geriau jų išvis nebūtų.

Pasakysiu atvirai – man, kaip mamai, kaip dukrai, skaityti tokius komentarus yra kažkas baisaus“, – portalui Žmonės.lt sakė Mia.

„Gyvenimas šiaurėje“ nuotr./Mia Pilibaitytė
„Gyvenimas šiaurėje“ nuotr./Mia Pilibaitytė

Dainininkė atkreipė dėmesį ir į tai, kad Lietuvoje išties bujoja baisi komentatorių kultūra, patyčios, daugelį aptemdęs pyktis, kuris paliečia ir jauniausius piliečius.

„Šiandien mes turime tikrai nekokią situaciją Lietuvoje. Kai pabuvau kitoje šalyje, atsiribojau nuo Lietuvos spaudos, pailsėjau ir grįžau po trijų mėnesių į Lietuvą, man buvo didžiulis šokas matyti, kas vyksta Lietuvoje. Pabuvusi kitur tu gali kažkaip blaiviai žiūrėti į visą tą situaciją, neverdi tose pačiose sultyse visą laiką. Tai ta situacija iš šono man pasirodė tikrai labai baisi, kas liečia būtent jaunimą. Jaunimą tą, kuris išeina. Tas visas patyčias.

Man buvo labai skaudu, sėdėjau namie, skaitydama straipsnius galvojau naktimis, ką galima padaryti, kad bent Lietuvoje, mūsų šalyje, to nebūtų. Kad gal kažkaip įmanoma sudominti tuos vaikus, padėti jiems, kad jiems būtų lengviau gyventi, lankyti mokyklas ir panašiai, kad nebūtų tų didelių psichologinių problemų. O tos psichologinės problemos iš tiesų ateina tiek iš mokyklos, tiek iš tų pačių šeimų, kuriose gyvena“, – kalbėjo ji.

Sūnų auginanti moteris pasakojo, kad ir jai teko susidurti su savo atžalos paauglystės etapu, kurio metu viskas išgyvenama gerokai jautriau. Mia pasidalijo ir patarimu tėvams, kaip užkirsti kelią vaikų vienišumui ar užsidarymui.

„Pati savo sūnų auginau ir pati žinau, per ką teko praeiti. Paauglystė yra labai trapus etapas. Kai kada jie jaučiasi labai vieniši, nesuprasti. Tėvų pareiga yra juos stebėti, pastebėti kaip niekada svarbiausiu momentu – paauglystėje. Iš tiesų aš pati labai sunkiai išgyvenau paauglystę. Mes turime parodyti vaikams, kad jie nėra vieni, kad jie yra šalia mūsų ir mes visada būsime su jais, kad ir kas benutiktų gyvenime. Reikia kalbėtis, reikia išsipasakoti. Tas suaugęs žmogus turi būti ne priešas, o tas, pas kurį atėjęs gali nusiraminti, jausti užuovėją, pagalbą.

Ką rodo paskutiniai mūsų įvykiai Lietuvoje – kad čia yra pagalbos šauksmas ir visa visuomenė (nes tai yra visų mūsų vaikai, visų mūsų ateitis) turi išgirsti ne tik vieną kažkokį ypatingą atvejį, bet suprasti, kad tie atvejai gali kartotis“.

Mia Pilibaitytė
Mia Pilibaitytė

Grįždama prie minėto straipsnio apie žinomos moters mintį dėl vaikų ir baisius komentarus, Mia atkreipė dėmesį, kad tokius pasisakymus gali matyti jauni žmonės, kurie išgyvena sunkų etapą, o tai gali paveikti ir jų būseną.

„Tai, kas vakar buvo pasakyta, ištransliuota, man yra beprotiškai nesuvokiama. Juo labiau visi tie žeminantys komentarai. Mes ką darome – tokiais savo komentarais žeminame savo vaikus. Tai yra neatleistina.

Gali ir svetimas vaikas perskaityti, kuris turi problemų, ir jis tada galvos – aha, reiškia, aš esu blogis, aš esu nereikalingas. Tai žinot, link ko tai veda – link dar didesnių psichologinių problemų.

Vakar gavau labai nemažai žinučių iš savo sekėjų ir nebūtinai sekėjų, kad kai kurios dabartinės mamos vaikystėje susilaukdavo komentarų, kad buvo gyvenime klaida. Ir kaip sunkiai tai išgyveno, kaip sunkiai ėjo iki to, kol susilaukė savo vaikų, ir kad dabar vaikams duoda tai, ko niekada neturėjo savo vaikystėje.

Norisi atkreipti visų suaugusių dėmesį – jeigu jums nereikia vaikų, negimdykite jų. Niekas per prievarta jų neperša. O yra žmonės, kurie negali susilaukti vaikų, ir jiems tie vaikai didžiulė dovana“, – sakė ji.

Mia negalėjo atsistebėti, kad stebint šių dienų aktualijas dėl jaunų žmonių pasitraukimo iš gyvenimo, žmonės leidžia sau komentuoti tokius dalykus ir kalbėti apie vaikus, kaip apie klaidą.

„Mane labiausiai skaudina tai, kad žinant mūsų visuomenės problemas, paskutinius įvykius, taip kalbame. Tu turi prisiimti atsakomybę už tuos vaikus, kurie pasaulyje jau gyvena. Jie jau yra, ir nesvarbu, kad tu jų nenori, bet tas vaikas gali ateiti ir perskaityti tą tavo komentarą. Jis susimąstys, ir ne visą laiką galbūt gerai susimąstys. Mes nežinome, ką jis galvos, o tai yra labai trapus laikotarpis, kada žmogus auga, ieško savęs, kada turi daug klausimų, į kuriuos neturi atsakymų.

Ir kai mes kalbame, kad galbūt nereikėtų turėti vaikų, kad jie yra kažkokia kančia, pagalvokime ne tik apie tuos, kuriuos mes užauginome, bet ir tuos, kurie dar auga.

Man labai sunku kalbėti, nes čia yra žiauru, kaip žmonės nemąsto, ką jie kalba. O po to klausiame, kodėl tokie dalykai vyksta pas mus visuomenėje, kodėl vyksta patyčios, tam tikros situacijos gyvenime, kodėl vaikai smurtauja vieni prieš kitus. Todėl, kad juose yra be galo daug klausimų, daugiau nei atsakymų, ir daug negatyvo. Nežinau, kodėl taip darome.

Kitas dalykas – jeigu mes visi taip galvotume, mūsų pačių nebūtų. Aš, pavyzdžiui, iš savo tėvų nė karto nesu girdėjusi, kad esu kažkokia klaida. Ir labai užjaučiu tuos žmones, kurie galbūt girdėjo tai savo vaikystėje“, – pridūrė ji.

Viganto Ovadnevo/Žmonės.lt nuotr./Mia Pilibaitytė
Viganto Ovadnevo/Žmonės.lt nuotr./Mia Pilibaitytė

Galiausiai dainininkė pasidalijo savo patirtimi ir paatviravo, kad nors vaiko auginimas nėra lengva, su juo kuriamas ryšys atperka bet kokius gyvenimo sunkumus.

„Dar pasakysiu dalyką kaip mama, viena užauginusi savo sūnų – vaiko auginimas tikrai nėra lengva, tai yra darbas. Bet tas darbas po to duoda labai didžiulius vaisius. Visada sakau – kiek įdėsi į savo vaiką, tiek gausi atgal. Jeigu jūs neturite ryšio su savo vaiku, tai paklauskite, ką aš padariau, kad tą ryšį turėčiau.

Vaikai man asmeniškai yra grožis, gėris, mūsų ateitis ir mes turime jais rūpintis. Tai visų mūsų vaikai ir mes visi turime rūpintis, kad šita vieta žemėje būtų džiaugsmas ir kad šitoje žemėje jam būtų gera gyventi. Nedarykime bent iš savo pusės kažkokių baisių dalykų savo kalbomis. Nežinau, kas skatina rašyti tokius komentarus, bet tikrai mes, suaugę, turime būti atsakingi už savo žodžius ir visada galvoti, ką ištransliuoji. Nebūtinai komentaruose, bet galbūt prieš savo vaiką. O jeigu taip padarei, galbūt verta atsiprašyti ir pakalbėti su savo vaiku.

Mes bėgame, skubame, neturime laiko, bet būtent paauglystėje, bent kiek aš auginau savo vaiką, jiems reikia ypatingo dėmesio. Tai tikrai siūlau gerai pamąstyti“, – baigdama pokalbį portalui Žmonės.lt sakė Mia Pilibaitytė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis