„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Miai – 37: apie kitokį gimtadienį, permainingus metus ir žemaitišką stiprybę

37-ąjį gimtadienį liepos 19-ąją mininti dainininkė Mia Vilija Pilibaitytė šįmet šventę ketina sutikti be trankaus vakarėlio – apsupta tik pačių artimiausių žmonių. O sutikti gimimo dieną artimiausių žmonių kompanijoje Mia nori dėl to, kad šie metai jai parodė, kokią svarbą turi bendravimas ir paprasčiausia meilė žmonėms. Todėl apie tai, neįgyvendintas svajones bei žemaitišką temperamentą – 15min interviu su dainininke.
Mia Vilija Pilibaitytė
Mia Vilija Pilibaitytė / 15min nuotr.

2020-ieji žinomai atlikėjai atnešė ne vieną sunkų išbandymą, tarp kurių buvo ir skyrybos, ir karantino paveikta muzikos veikla. Dėl koronaviruso pandemijos pavasarį turėję vykti pasirodymai buvo atšaukti. Mia neslėpė, kad dėl šios situacijos patyrė nemažus nuostolius.

Visgi šiais metais atlikėja sulaukė ir gerų permainų – pasikeitė vardą ir visą vasaros kalendorių užpildė koncertais. Ir nors daugumai įprasta moterį vadinti paprasčiausiai Mia, tai jau nebe tik sceninis vardas, nes ji šiemet po daugelio metų oficialiai tapo Mia Vilija Pilibaityte.

Panašu, kad prabėgę metai atlikėjos gyvenime padarė bene didžiausią įtaką. Todėl ji mielai sutiko apie tai pasikalbėti ir su 15min.

– Turėjote neįtikėtinai daug įvykių per visus šiuos metus ir atrodo, kad lengvai juos priėmėte ir susidorojote. Tačiau jei galėtumėte išskirti vieną momentą, koks jis būtų?

– Iš tiesų buvo labai permainingi metai. Manyčiau, kad juose buvo augimo bei tobulėjimo. O ką labiausiai išskirčiau? Manau, kaip ir visi kiti, man labiausiai į galvą šauna koronavirusas. Ši situacija išsiskyrė stipriai, sustatė į vietas daug dalykų. Tas įvestas karantinas turėjo labai daug įtakos ir asmeniniame gyvenime, ir darbe. Turbūt tai ne naujiena, nes galbūt visi tą patį kalbą. Tai šį momentą ir aš vadinčiau įsimintinu.

– Gal dėl to šis gimtadienis įgijo naują reikšmę?

– Man tai reiškia, kad pasenau dar vienais metais (juokiasi). Mano vienos pažįstamos krikšto sūnus yra pasakęs, kad dėl gimtadienio mes vienais metais arčiau mirties, todėl nėra čia ko džiaugtis... Bet iš tikrųjų man šis gimtadienis yra pirmas, kurio nenoriu švęsti. Manau, kad švęsiu labai ramiai, namuose, draugų rate ir tiesiog ramybėje, be trankios šventės. Kadangi metai buvo ganėtinai nelengvi, priverčiantys susimąstyti, tai šį gimtadienį tokį ir paliksiu – apmąstymams. Pagalvosiu, ką noriu nuveikti kitais metais.

Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Vilija Pilibaitytė-Mia
Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Vilija Pilibaitytė-Mia

– Na, o kokių gražių prisiminimų turėjote per visus šiuos metus?

– Žinokit, tų prisiminimų pas mane buvo ne vienas šiais metais. Aš turiu labai daug gražių prisiminų. Mano gyvenime apskritai nebūna tik vienas toks momentas, kuris man būtų įsimintinas. Man kiekviena diena yra įsimintina, kiekvieną dieną aš sutinku vis naujus, gražius žmones. Turbūt tie nauji žmonės ir tampa to įsimintino momento dalimi. Ir aš nieko taip nevertinu gyvenime kaip bendravimo su žmonėmis, o jų mano gyvenime atsirado nemažai ir aš esu beprotiškai dėl to laiminga.

O tas koronavirusas iš tiesų privertė susimąstyti apie tai, kaip stipriai nevertinau bendravimo. Dabar supratau, kaip man gyvybiškai svarbu bendrauti ir būti su kitais žmonėmis.

TAIP PAT SKAITYKITE: Astai Baukutei – 53: apie naują gyvenimą, drąsą skirtis ir išėjusius draugus, kurių trūksta labiausiai

TAIP PAT SKAITYKITE: Deiviui – 40. Apie tai, ką teko paaukoti dėl šeimos, žilstančius plaukus ir ryšį su vaikais

– O kalbant apie nelengvas gyvenimo akimirkas, kaip jas išgyvenote?

– Aš niekada neverkiu. Niekada nesu apsikabinusi pagalvės ir į ją bliovusi. Jei mane ištinka sunkus momentas, aš įsijungiu protą. Tada galvoju, kaip išsisukti iš vienokios ar kitokios situacijos, kaip ją išgyventi. Niekada nepasiduodu, tai, matyt, tas ir yra, kad turiu žemaitišką užsispyrimą. Jis manyje jau įaugęs, verčia eiti į priekį ir niekada nesidairyti atgal. Tu pragyveni tą dieną ir tiesiog ją pamiršti. Jei visada gyvensi praeityje, niekada neturėsi ateities.

– Iš jūsų pasakymo galima susidaryti įspūdį, kad jokių užsilikusių nuoskaudų neturite. Ar tai tiesa?

– Žinokit, aš šiaip esu toks keistas ir įdomus žmogus, nes ilgai pykčio nelaikau. Galiu nebendraut, bet pykčio ilgai nelaikysiu. Mane, tarkim, galima išduoti vieną kartą gyvenime, tačiau antro šanso nebebūna. Nuoskaudų nelaikau. Kas iš to, jei jas laikysiu? Jas laikydama kenkiu ne kitam žmogui, o tik sau. Todėl stengiuosi visas blogas emocijas, kurios tuo metu yra manyje, tiesiog paleisti. Jeigu jų nepaleidi, jos kraunasi. Reikia laikyti tik gražius prisiminimus ir geras emocijas.

– Praėjo nemažai metų, įvairiausių įvykių, o nuo jūsų veido vis nedingsta plati šypsena bei geros emocijos. Galbūt pavyko įgyvendinti kokią nors seną svajonę?

– Jūs neįsivaizduojate, kiek aš turiu neįgyvendintų svajonių, tikslų, kuriuos noriu dabar įgyvendinti. O artimiausia – mano nauja daina, ir net ne viena. Tačiau viską sumaišė koronavirusas, nes kūrinys turėjo jau seniai pasirodyti. Dar turėjo būti muzikinis klipas ir labai daug artimų svajonių. Tačiau jos tokios, kurių negaliu išduoti. Galbūt vieną dieną įgyvendinsiu. Galiu ir anksčiau, bet kartais patingiu (juokiasi), tačiau galiausiai padarau. Visiems noriu palinkėti turėti svajonių, siekti užsibrėžtų tikslų. Visada reikia bandyti ir dažniausiai tai pavyksta.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Vilija Pilibaitytė-Mia
Luko Balandžio / 15min nuotr./Vilija Pilibaitytė-Mia

– Norėčiau paklausti ir tokio atviresnio klausimo. Ar jūsų širdis dabar laisva?

– Mano širdis nėra laisva. Mano širdis visada yra užimta. Aš visą laiką ką nors myliu ir myliu iš visos širdies. Netgi galiu pasakyti, kad be proto myliu savo draugus. Turiu tokių draugų, kurių nėra Lietuvoje, bet juos vis tiek myliu, pasiilgstu. Yra draugų ir Lietuvoje, su kuriais susitinku ir taip pat myliu. O kad mano širdis būtų visiškai laisva, tai taip tikrai nėra.

Jei klausiate, ar šiuo metu turiu vaikiną, tai nežinau. Turiu iš tikro labai daug gerbėjų. O pasakyti, kad šiuo metu turiu vaikiną, tiesiog negaliu.

– Prieš tai skyrėte kitiems labai gražių žodžių, o ko sau palinkėtumėt gimtadienio proga?

– Aš manau, kad palinkėčiau to paties, ko palinkėjau visiems kitiems prieš tai. Siekti visų užsibrėžtų tikslų, svajonių, niekada neužmigti ant laurų, visada mylėti žmones taip, kaip mylėjau iki šiol. Nenorėčiau, kad žmonės sudaužytų visą šį paveikslą, jog jie yra tobuli ir geri. Niekada nesu to sakiusi, bet iš tikrųjų norėčiau sau palinkėti ir gerų klausytojų. Na, ir tiesiog gerų ateinančių metų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs