Kur kalba sukasi apie intymų gyvenimą, ten - ir žodžio kišenėje neieškanti sekso reikalų eksperte vadinama Milda Bartašiūnaitė (29). Ji prasitaria, kad tai - tik susiklosčius aplinkybėms tekęs vaidmuo: jei kada nors taps, tarkim, solidžia verslininke, kurs kitokį įvaizdį.
Iš sykio įspėjai, kad nekalbėsi apie asmeninį gyvenimą, bet visur drąsiai pasisakai intymiomis temomis. Kodėl?
Darbas toks (juokiasi). Kartą su pažįstamu LNK įgarsintoju Zigmuku pasijuokėme: „Kur seksas, ten ir aš. Kur aš - ten ir seksas." Iš tikrųjų linksma ir graudu, kai pagalvoji, kad šioje Marijos žemėje nėra kas nebijotų viešai kalbėti intymiomis temomis. Nors visi TAI darome ir neraustame.
Psichologai įžvelgtų, kad tiek daug apie TAI kalbantis žmogus tikriausiai turi kompleksų...
O kas jų neturi? Pavyzdžiui, paauglystėje buvau apvaloka, svėriau daugiau kaip šešiasdešimt penkis kilogramus, kompleksavau nerealiai. Bet kažkaip susiėmiau. Truputis meilės, truputis streso, ir kilogramai ėmė kristi patys. Net pati nepastebėjau, kaip „sukūdau". Pastebėjo kiti, pakvietė į fotosesiją be drabužių (juokiasi). O kompleksų sekso srityje tikrai neturiu. Egzistuoja šiokių tokių vidinių nuostatų, įsitikinimų.
Kaip tau pavyko užsitarnauti visažinės sekso ekspertės reputaciją?
Fotografavausi pirmajam „FHM" numeriui ir užklausiau tuomečio vyriausiojo redaktoriaus Aido Puklevičiaus, ar netrūksta dar vieno aštraus liežuvio. Kaip tik buvo laisva „sekspertės" vieta. O ką, negi apie seksą pablevyzgoti nesugebėsiu? Man tai buvo tik žaidimas. Bet metai bėgo, klausimų nemažėjo, papildomų rubrikų atsirado, tad tekdavo kartais ir rimčiau „gūglinti", gydytojų, seksopatologų klausti. Dar tos televizijos pokalbių laidos, komentarai... Va taip ir gimė ši nauja „sekspertės" profesija.
Įprasta, kad apie „antrą galą" mieliau postringauja vyrai. O tu jiems net dalijai patarimus vyrų žurnale! Esi drąsi, įžūli?
Tikriausiai. Savo pašnekovus, žinomus Lietuvos vyrus, apie lovos reikalus kvosdavau nemirksėdama. O šie apie seksą ir patirtus nuotykius plepėdavo gana drąsiai ir atvirai. Paradoksalu, kad visuomenė į tai žiūri su humoru, atlaidžiai, bet jeigu moteriškaitė prabyla apie seksą - iš karto gauna pasileidėlės statusą. Tai patyriau savo kailiu ir įsitikinau, kad su vėjo malūnais nepakovosiu.
Ką sutuoktinis mano apie tokią savo gyvenimo moters „specializaciją"?
Tik su jo palaiminimu ėmiausi „sekspertės" įvaizdžio. Priešingu atveju mes kartu seniai nebebūtume. Saulius supranta, kad esu tik personažas, - kaip aktorius kine. Kuris sveiko mąstymo žmogus pyks ant savo žmonos artistės, kokiame nors spektaklyje sukūrusios laisvo elgesio merginos vaidmenį?
Iš patirties pasakyk, kokio atgarsio sulaukia erotinės fotosesijos, - juk esi dalyvavusi ne vienoje?
Būtų keista rašyti apie seksą, o pačiai fotografuotis su vatinuke ir kaliošais. Iki „FHM" neturėjau nė vienos atviresnės nuotraukos. O dabar turiu. Daug, profesionaliai padarytų ir tuo džiaugiuosi. Ką kiti kalba, man visiškai dzin. Tie „kiti", kai pasens ir susiraukšlės, neturės galimybės pasigrožėti standžiu savo kūnu ir žaisminga siela.
Kaip ne tik nuogai pozuojant, bet ir apie tai kalbant neperžengti plonytės linijos, skiriančios seksualumą nuo vulgarumo?
Kai pasiryžau imtis rubrikos apie sekso žaisliukus, teko su jais ir pozuoti. Turiu prisipažinti, kad tos nuotraukos gal kiek ir peržengė šią ribą. Pabandyk laikyti rankoje pusmetrinį vibratorių ir atrodyti nevulgariai! Man nepavyko (juokiasi).
Ką dabar veiki?
Jau keli mėnesiai, kai iš „sekspertės" esu virtusi tik mama ir namų šeimininke. Tos moterys, kurios šios duonos ragavo, žino, kad tai ypač atsakinga ir daug energijos reikalaujanti profesija. Bet rašyti vis tiek maga, todėl kai tik sūnus Vėjas užmiega, sėdu prie savo užmestos knygos vaikams.
Viešas tavo gyvenimas prasidėjo nuo vieno pirmųjų muzikinių realybės šou „Holivudas". Paskui metus pranešei „Dviračio žynias". Kodėl tada ėjai į televiziją?
Neslėpsiu, tada dar norėjau prasimušti. Iki Vilniaus teko gyventi Klaipėdoje, Londone, viename Švedijos kaime, Kretingoje. Visur sukausi ir kabinausi pati, be niekieno pagalbos. Išbandžiau gal dešimtį profesijų - nemeluoju, bet tikrai prie raudono žibinto nestovėjau. Dėl absurdiškai susiklosčiusių aplinkybių netekau tėvų. Šios temos neeskaluosiu, tik galiu užsiminti, kad paskutinį kartą su gimdytoja mačiausi Klaipėdos apygardos teisme. Man tada ir dvidešimties nebuvo. Tiek su psichologinėmis, tiek su finansinėmis problemomis teko kovoti vienai.
Dalyvavai ir gerokai solidesniame projekte „Vertas milijono". Ten ekonomistai palankiai įvertino tavo idėją kurti vaikų laikinosios priežiūros namus. Kaip kilo tokia mintis?
Kad labai jaučiausi verta to milijono (juokiasi). Išgirdau apie rengiamą laidą, radau anketą ir tuojau pat sugalvojau verslo projektą. „Iš lempos". Paskui jį labai „įsimylėjau", juo patikėjau ir sugebėjau įtikinti kitus. Pasiekiau net finalą. Jei ne sūnus ir ne linksniuojama krizė, tikrai galutinis komisijos „ne" nebūtų sustabdęs imtis šio projekto. Dabar tas verslo planas saugiai guli laikmenoje, galvoje ir laukia šviesesnių laikų.
Tai nelabai dera prie iš pažiūros lengvabūdiškos intymių reikalų žiniuonės įvaizdžio!
Būtent, kad tik ĮVAIZDŽIO. Kai tapsiu verslininke, ir įvaizdis bus kitoks. Fotografuosiuosi su solidžiais kostiumėliais apsupta mažų vaikučių. Tada tikriausiai ir pasidarysiu visiškai neįdomi žurnalistams, ir nebereikės niekam teisintis, kaip be mokslų ir patirties ėmiausi tokios veiklos.
Nebijai, kad tuomet tau bus priminta „sekspertės" praeitis?
Žinai, kaip sakoma šitame kapitalistiniame pasaulyje? Net ir bloga reklama yra reklama. Kita vertus, man ši praeitis neatrodo prasta. Ypač dabar, kai dauguma moksleivių ir jų tėvų skatina švietimo sistemos vyrus įvesti normalų lytinį švietimą. Jeigu toks kada ir atsirastų, neatmetu galimybės „apeliuoti" į šį etatą. Na, jeigu mano vaikų viešbutis netyčia bankrutuotų.
