Vien per pastaruosius mėnesius nemažai rusų aktorių, tos šalies dokumentikos ir filmų gavo išskirtinio dėmesio bei viešumo Vakarų žiniasklaidoje. Tai vyksta kasdien ir panašu, kad žmonės nebemato dėl to kažkokios blogybės.
Kaip žinia, šių metų pavasarį prestižinis Kanų kino festivalis garbingiausią savo apdovanojimą – „Auksinę palmės šakelę“ – skyrė amerikiečių režisieriaus Seano Bakerio kurtai komiškai romantinei dramai „Anora“. Joje vaizduojama jaunų žmonių įsimylėjimo istorija, kažkiek primenanti 1990 metais kurtą romantinę dramą „Graži moteris“: turtingas jaunuolis ir mergina, oficialiai dirbanti striptizo šokėja.
Šis režisierius drąsiai pripažįsta, kad paslaugų „tik suaugusiems“ tema jam yra aktuali ir jis nori savo kūryba kelti diskusijas apie sekso industriją apskritai. Tą patvirtina ir keli ankstesni jo filmai, vaizduojantys sekso darbuotojų gyvenimą ir kasdienybę.
Šiuo metu „Anora“, pasiekusi plačiąją kino teatrų auditoriją, tiesiog lydosi kritikų ir žiūrovų panegirikose bei yra viena iš realiausių pretendentų kitais metais gauti „Oskaro“ statulėles.
Tačiau kodėl mes šio filmo Lietuvoje greičiausiai neišvysime? Juk nesame puritoniška šalis, kuri bodėtųsi suaugusiems skirtų temų. Juolab kiti šio režisieriaus darbai buvo pamėgti Lietuvos žiūrovų.
Didžioji bėda, jog juostoje tas turtingas jaunuolis yra
