Milda Govedaitė – apie filmą „Importinis jaunikis“: iš ko juokiasi lietuvių žiūrovas?

Besibaigiantis sausis į kino teatrus atnešė dar vieną lietuvišką kino premjerą pavadinimu „Importinis jaunikis“. Mane ištiko toks lengvas „deja vu“ jausmas, nes dar neseniai aptarinėjome komediją „Tobulas pasimatymas“ su aktore Jurgita Jurkute. 
„Importinis jaunikis“
„Importinis jaunikis“ / Filmo kūrėjų nuotr.

Štai keletas savaičių praėjo ir jau turime kitą lietuvišką juostą su tais pačiais dvidešimt (taip, 20) seansų per dieną vien tik Vilniaus kino teatruose.

Kaip ir filmas „Tobulas pasimatymas“, taip ir ši juosta yra sukurta pagal adaptuotą užsienio scenarijų. Kino juosta „Importinis jaunikis“ yra ukrainiečių scenaristų kūrinys.

Beje, Ukrainoje 2019 metais buvo išleistas ir filmo tęsinys. Tad jei viskas bus gerai su projekto uždarbiu Lietuvoje, pasižiūrėję ukrainietišką tęsinį žinosime, ko tikėtis ir iš antros dalies Lietuvoje.

Asmeninio albumo nuotr./Importinis jaunikis
Asmeninio albumo nuotr./Importinis jaunikis

Dažnai kino juostose rasistiniai, homofobiški ar seksistiniai juokeliai taip šaržuojami tik juodojo humoro ar suaugusiesiems skirtose komedijose.

Filme pasakojama komiška romantinė istorija: įsimylėjėlių pora iš studijų užsienyje grįžta susipažinti su josios tėvais. Grįžimo tikslas – iškelti vestuves merginos gimtinėje Lietuvoje. Mergina lietuvaitė, jos vaikinas prancūzas. Viskas čia kaip ir gerai. Tačiau jaunosios tėvui nepranešama, kad vaikinas yra juo-da-odis.

Štai dėl šio fakto ir vyksta didžioji filmo problematika.

Dažnai kino juostose rasistiniai, homofobiški ar seksistiniai juokeliai taip šaržuojami tik juodojo humoro ar suaugusiesiems skirtose komedijose.

Šį filmą kino teatruose gali žiūrėti visi asmenys nuo trylikos metų, o nuo septynerių su suaugusio asmens kompanija. Taip kad cenzas ganėtinai liberalus.

Visa istorija filme vaikštinėja trapia linija tarp juokingai pavojingų rasistinių juokelių. Kartais atrodydavo, kad tie nekorektiški juokučiai ims ir išsprūs, bet tai filme yra gudriai apžaidžiama. Kaip ir visi supranta, iš ko juokiamasi, bet teisiškai kibti neturi kaip.

Vien tai, kad jaunosios šeima gyvena JUODUKiškių kaime, jau kaip ir aliuzija į tam tikrus skirtingų odos spalvų juokelius.

Lietuvoje vis dar sutinku žmonių, kurie nesupranta, kodėl išsitepimas veidą juodais dažais ir juodaodžio žmogaus imitavimas yra rasizmas.

Ir aš ne veltui čia taip atsargiai kalbu apie šios srities pajuokavimus. Lietuvoje vis dar sutinku žmonių, kurie nesupranta, kodėl išsitepimas veidą juodais dažais (angliškai „Blackface“) ir juodaodžio žmogaus imitavimas yra rasizmas.

Šiame filme kaip kino aktorė debiutuoja TV, radijo ir scenos žvaigždė, „Mis Lietuva“ Gabrielė Martirosian.

Mano simpatijos Gabrielei yra nenuslepiamos, jinai tobulai valdo lietuvių kalbą, rišlų kalbėjimą, yra maloni akiai renginių vedėja. Viena dailiausių ir elegantiškiausių ekrano žvaigždžių. Tikrai ja žaviuosi. Manau, žavisi ir dauguma. Todėl nenuostabu, kad kino kūrėjai sugalvojo ją pasikviesti į filmo aktorių komandą.

Neslėpsiu, einant į filmą buvo neramu, kaip gi jai seksis šis debiutas. Kino debiutantę šioje vietoj išgelbėjo dėkingas jai personažas – naivi, kukli, visada pozityvi, labai labai laiminga ir iki ausų įsimylėjus nedaugžodžiaujanti mergelė.

Bet visus šio filmo žiūrovų plojimus turi susirinkti juostos žvaigždė ir pagrindinio vaidmens atlikėjas aktorius Mindaugas Capas. Fantastinis pasirodymas kine ir įtikinamas tėčio personažas. Iki smulkmenų atidirbta vaidyba. Nuostabiai jam į kompaniją tinka ir kita aukščiausio kalibro lietuviška aktorė, atlikusi mamos vaidmenį, Vitalija Mockevičiūtė. Toks jausmas, kad šiuos aktorius galėtum žiūrėti ir jei jie vaidintų kaulažolių tepalo reklamose.

Toks jausmas, kad šiuos aktorius galėtum žiūrėti ir jei jie vaidintų kaulažolių tepalo reklamose.

Kaip visada su epizodiniu vaidmeniu dėmesį užvaldo aktorė Sonata Visockaitė. Nepamenu filmo, kuriame ji būtų blogai suvaidinus. Kad ir koks vaidmuo jai yra suteikiamas – ji įsikūnija į jį be menkiausių problemų.

Būtinai turiu aptarti vieną dalyką šiame filme, kuris mane keistai nustebino. Žinot, yra tokia nerašyta taisyklė vaikiškuose filmuose, kad kažkas turi subezdėti, pariaugėti arba sukriuksėti – vaikams tai ypač patinka. Jie išsišiepia ir nuoširdžiai juokiasi iš vaizduojamų fiziologinių garsų. Visos priemonės pateisinamos, jei tai garantuoja vaikišką juoką.

Filme „Importinis jaunikis“ šis žiūrovų prajuokinimo būdas irgi yra naudojamas. Truputį keistoka, nes juostos tikslinė auditorija nėra vaikiška.

Tačiau, bezdėjimo imitacija ar žodis „kaku“ suėjo kaip uoga. Salė leipo juokais. Sakytumėt, šie juostos epizodai yra skirti kartu su suaugusiais atėjusiems vaikams? Bet tai nebuvo vaikiškas juokas, juokėsi vyresni žmones ir tikrai skaniai.

Tokiais momentais nuliūstu, nes jie man vis primena, kad toks TV situacijų serialas kaip „Moterys meluoja geriau“ vis dar vienas populiariausių Lietuvoje. O tai reiškia, kad ir ten vaizduojamas humoras vienas mėgstamiausių.

Tad čia jau man reikėtų per daug nesistebėti, kad tokie primityvūs juokeliai prajuokina ir eilinį kino žiūrovą.

Lietuvoje yra kuriami trijų rūšių komerciniai filmai.

Po filmo su kolega diskutavome, kad Lietuvoje yra kuriami trijų rūšių komerciniai filmai, bent jau tie, kurie kuriami pelnui generuoti:

  • Romantinės komedijos su „TV pagalbos“ lygio diskusijomis, kvailų personažų ar išgertuvių scenomis. Būtinai su gražia pabaiga ar tauresniu moralu;
  • „Maroziški“ filmai su keiksmais ir „gangsteriškomis“ problemomis. Daug prabangaus gyvenimo elementų;
  • Patriotiniai filmai. Būtinai su scenomis gamtoje.

(Yra dar viena kategorija – meniniai-filosofiniai filmai apie upę, tolį ir stirną rūke. Bet jie skirti nišinei rinkai ir dažnai nekomerciniai.)

Man rodos, lietuviškų romantinių komedijų kūrėjams buvo pravesti mokymai pavadinimu „Ko reikia, kad tavo komedija Lietuvoje uždirbtų milijoną?“ Bandysiu atkurti tokio seminaro santrauką:

  • Filmo informacinis rėmėjas turi būti LNK televizija;
  • Filmo plakatuose ir reklaminėje medžiagoje turi dominuoti geltona spalva;
  • Už „paprastesnius bajerius atsakingi“ filmo personažai plakatuose šypsosi perkreiptu veidu. Arba kitaip maivosi. Kad žiūrovui būtų ramu – istorijoje bus lengvai virškinamų juokelių;
  • Jei scenaristas ne Tadas Vidmantas, ieškome šmaikštaus scenarijaus kaimyninėse šalyse – adaptuosime lietuviškai rinkai. Nereikės vargti prie scenarijaus ir ilgai sėdėti prie „juokų“. Nėra kada;
  • Reikia gražių moterų, kurios kažkiek vaidintų – ieškom tarp „Mis Lietuva“, TV vedėjų ir modelių. Tobula jei ir tai, ir tai, ir tai;
  • Statistinį televizijos žiūrėtoją į kino teatrus prikviečia šių dviejų TV laidų žvaigždės: „Dviračio šou“ aktoriai ir serialo „Moterys meluoja geriau“ personažai (net ne aktoriai, o jau žiūrovų pamilti personažai);
  • Kažkuriuo filmo momentu paminėti Vaidą Baumilą ir jo išvaizdą. (Beje, gal kas galite man pasakyti, kas čia juokingo, kad ne pirmame filme jį vis taip traukia per dantį?);
  • Būtina pakviesti pavaidinti bent vieną influencerį. Personažas „lempinis“, bet svarbu, kad jis pasidalintų apie filmą savo instagramo paskyroje. Prioritetas – Nagliui Bierancui;
  • Yra sąrašas žmonių, kurie yra kviečiami į juostos premjerą. Tai dažniausiai tie patys žmonės kiekvieną mėnesį, kino kūrėjų draugai arba ankstesnio ar būsimo filmo kūrėjai. Vieni kitus palaikome ir pozuojame prie foto sienelės. Kitą mėnesį renkamės ten pat, vidury savaitės, tame pačiame kino teatre.
    Organizatorių nuotr./Audrius Bružas
    Organizatorių nuotr./Audrius Bružas

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis