Bylos duomenimis, pasiskirstę vaidmenimis keturi kaltinamieji, Simonas Paulauskas, Darius Petrutis, Artūras Jonas Venslauskas ir Nerijus Antanavičius, įsigijo įmonę, perėmė buhalterinius dokumentus ir elektroninį kortelių skaitytuvą, nors žinojo, kad jokios realios veiklos, susijusios su įmone, nevykdys. Vyrai, pasinaudoję elektroninių kortelių skaitytuvu, siekė užvaldyti beveik 200 tūkstančių eurų, priklausančių vienam iš Lietuvoje veikiančių bankų. Neteisėtą jų veiklą netruko pastebėti banko darbuotojai, įmonės sąskaita buvo užblokuota.
Pasiūlė būti vadovu
Pirmasis liudijęs profesinį išsilavinimą turintis ir padavėju dirbantis Darius Petrutis pasakojo prieš kurį laiką susipažinęs su Simonu Paulausku, su kuriuo kartu dirbo viename restorane netoli Palangos. Vyrams susibičiuliavus S.Paulauskas pasiūlė D.Petručiui užsidirbti. Esą tereikės perimti įmonę, tapti jos vadovu ir nieko daugiau šiam daryti nereikės. Už tai buvo pažadėtas 5–10 tūkstančių eurų atlygis.
„Aš sutikau, tikino, kad čia švaru“, – teisme sakė D.Petrutis, po poros savaičių sužinojęs, jog šiame įmonės perėmimo sumanyme dalyvauja ir Simono bičiulis Nerijus Antanavičius.
Teisėjo paklaustas, ar nekilo įtarimų, kodėl įmonė registruojama jo vardu, D.Petrutis teigė bičiulio Simono buvęs patikintas, jog pastarasis negali pirkti įmonės, nes yra teistas.
Trijulė netrukus nuvyko į Šiaulius, kur perėmė bendrovę „Geldara“. Su įmonės pardavėju grynais atsiskaitė Nerijus Antanavičius. Vyrai perėmė įmonės dokumentus ir kortelių skaitytuvą. Jau netrukus S.Paulauskas ir N.Antanavičius netoli Palangos esančioje kavinėje išbandė kortelių skaitytuvą. D.Petrutis tikino vėliau bendraudamas su savo bičiuliu Simonu matydavęs, jog suvedinėjami tam tikri kodai, kurie atkeliaudavo žinutėmis iš N.Antanavičiaus.
D.Petrutis teigė matęs šūsnį kopijų su asmens dokumentais, tarp jų ir užsienio piliečių, pavyzdžiui, kinų, taip pat kažkokių sutarčių, ant jų turėjęs pasirašinėti, tačiau turinio neskaitęs.
Perėmus įmonę teko vykti į banką sutvarkyti sąskaitos, tačiau ir čia reikalus tvarkė pavaduotoju prisistatantis N.Antanavičius.
„Užeidavau pas Simoną, jis nuolat laukdavo, kad galėtų suvesti kodą į skaitytuvą. Klausiau, ką čia darote? Man sakydavo: „Nesigilink, mažiau žinosi, bus geriau“, – pasakojo D.Petrutis.
Oficialiai įmonė užsiėmė priekabų pirkimu ir pardavimu, tačiau jokių priekabų D.Petrutis sako nematęs.
Jo teigimu, bendrai jam per daug nepasakojo, tiesiog nurodydavo, ką jam reikia padaryti. Perėmus įmonę teko vykti į banką sutvarkyti sąskaitos, tačiau ir čia reikalus tvarkė pavaduotoju prisistatantis N.Antanavičius.
Vėliau D.Petručiui teko išgryninti didelę sumą pinigų. Iš banko jis paėmė daugiau kaip 8 000 eurų, iš kurių jam atseikėta vos 300 eurų.
N.Antanavičius įmonės vardu sudarė sutartį su paslaugų tiekėju ir pirmasis įsigijo mobilųjį telefoną, pažadėjęs, jog vėliau paeiliui juos galės užsisakyti ir kiti.
Netrukus įmonės sąskaita buvo užblokuota, N.Antanavičius prašė kasdien skambinti į banką ir prašyti, kad ši būtų atblokuota, esą kitaip įmonei gresia baudos, neįmanoma atlikti pavedimų. Po sąskaitos užblokavimo D.Petrutis teigia supratęs, jog vykdoma kažkokia neteisėta veikla.
„Gal sugundė mane tie pinigai, nes niekada jų per daug neturėjau“, – paklaustas, kodėl įsivėlė, aiškinosi D.Petrutis.
Žadėjo pinigų
Antrasis liudijęs S.Paulauskas pasakojo, jog visa veikla užsisuko, kai jis sulaukė N.Antanavičiaus skambučio. Šis siūlė jam būti įmonės vadovu, tačiau S.Paulauskas tikino, jog veiklos jam užtenka, ir nesutiko. N.Antanavičius teiravosi, kas norėtų būti įmonės vadovu ir už suradimą pasiūlė 1000 eurų. S.Paulauskas teigė teiravęsis, ką reikės daryti, ir sulaukęs atsakymo, jog reikės pardavinėti priekabas.
„Nenorėjau veltis, nes jis toks žmogus yra... Iš savęs suktas žmogus, moka įkalbėt. Jis žadėjo, kad vadovas per dvi savaites gaus 5–10 tūkstančių eurų“, – pasakojo S.Paulauskas, paprašytas N.Antanavičiaus surasti pinigų įmonės pirkimui. S.Paulauskas įmonei pirkti skyrė savų ir skolintų lėšų.
„Tai vietoj 1000 eurų, kuriuos turėjote gauti, dar ieškojote, kur pasiskolinti?“ – teiravosi teisėjas ir sulaukė S.Paulausko patvirtinimo, jog iki šiol atgavo ne visus pinigus.
S.Paulauskas papasakojo panašią įvykių seką, kurią prieš tai sudėliojo D.Petrutis. Tiesa, jis tikino, jog buvo dar kažkoks nežinomas asmuo virš jų.
S.Paulauskas neslėpė, jog buvo išrašinėjamos fiktyvios sąskaitos, susijusios su įmonės veikla. Po sąskaitomis pasirašinėjo D.Petrutis, o už tariamą pirkėją pasirašinėjo jis. Paaiškėjo, jog bankui užblokavus sąskaitas, vyrai ketino tęsti veiklą perimdami kitą bendrovę.
„Mano manymu, organizatorius buvo Nerijus“, – teisėjui sakė S.Paulauskas.
Iš N.Antanavičiaus jis buvo girdėjęs pažadą, jog jei viskas bus gerai, jam perrašys visureigį „Audi Q7”.
Organizatoriumi neprisipažįsta
„Prisipažįstu viską, išskyrus, kad aš organizatorius“, – praėjusiame teismo posėdyje sakė N.Antanavičius, ketvirtadienį po dviejų bendrų duotų parodymų apklaustas teisme.
Jis pasakojo su ketvirtuoju bendru, Artūru Venslausku, susipažinęs prieš trejus metus. Šis ir pasiūlė steigti įmonę, kuri galėtų nuskaityti pinigus iš užsienio sąskaitų ir juos perkelti į Lietuvą, apie penktadalį gautų lėšų pažadėjo jam. A.Venslauskas vienintelis iš ketveriukės yra suimtas ir posėdžiuose dalyvauja nuotoliniu būdu.
N.Antanavičius tikino užsiėmęs tinkamos įmonės paieškomis, buvo svarbu, kad ši turėtų elektroninių kortelių skaitytuvą. Ėmęsis ieškoti ir kas apsiims vadovauti įmonei.
„Su Artūru susitarėm, kad pasiūlysim 5–10 tūkstančių žmogui, kuris apsiims vadovauti įmonei. Tai buvo tarsi toks vienkartinis mokestis“, – liudijo N.Antanavičius ir patikino, kad kiti du bendrai A.Venslausko nežinojo ir nepažinojo. Esą šis ir buvo tas asmuo, kuris siuntė kodus, kuriais buvo skaitytuvu nuskaitomi pinigai.
„Jis sakė, čia užsienio pinigai, čia nieko blogo neįvyks, norime išgryninti pinigus, persikelti į Lietuvą. Kažkaip taip. Jis pateikė ilgą skaičių ir trumpą numerį (banko kortelės numerį ir trijų skaitmenų kodą, – red.past). Jis atsiųsdavo ir pinigų, sumos buvo įvairios – ir 1000, ir 1500, 2500 eurų“, – painią vyrų vykdomą veiklą dėstė N.Antanavičius.
Asmeniniai svetimų žmonių banko duomenys ir pasų kopijos buvo persiunčiami per mobiliąją bendravimo programėlę „Viber“. Minėti duomenys buvo persiunčiami S.Paulauskui, šis pagal numatytas išgryninti sumas sudarydavo fiktyvias pirkimo-pardavimo sutartis.
N.Antanavičius taip pat patvirtino, kad ketinta įsigyti ir antrą įmonę tokioms machinacijoms vykdyti, pinigai turėjo plaukti iš Rusijos, tačiau sumanymo nebepavyko įgyvendinti.
