Apie R.Mikalauskaitės netektį penktadienio popietę J.Klimaitė-Riebling pasisakė savo feisbuko paskyroje.
Įraše, kuriuo sutiko pasidalyti ir su portalo 15min skaitytojais, ji sureagavo ir į kai kurių primintus Rūtos klystkelius. Anot Jurgos, R.Mikalauskaitė negyveno praeitimi, pastaruoju metu turėjo įvairių projektų, daug prisidėjo prie paramos Ukrainai, padėjo ir draugei iš Kyjivo, su artimaisiais pabėgusiai į Dubajų.
„Su dideliu liūdesiu turiu patvirtinti, kad Rūtos Mikalauskaitės netekome. Ji išėjo per dykumą...
Rūtos gyvenimas buvo kaip filmas, bet tokio baigties scenarijaus nė vienas negalėjome įsivaizduoti.
Randu jos 2018 metų nuotrauką su užrašu „Give up... Never“ ir mąstau, kad tai šitaip apie ją. Niekada nepasiduok, – sakydavo ji sau. Ir niekada nepasiduodavo.
Smalsi visuomenė šiomis dienomis traukė iš spintų senus skeletus, bet pati Rūta negyveno praeitimi. Ji griebėsi daugybės darbų, projektų, pasinėrusi į juos visa galva kūrė savo naują gyvenimą.
Atrodė, nėra tokių užduočių, kurios jai būtų neįveikiamos. Nėra tokių bėdų, kurių ji vienaip ar kitaip neišspręstų. Nėra tokių žmonių, kuriems ji nepadėtų, jeigu kas kreiptųsi pagalbos. Ar net jei nesikreiptų – ji buvo dėmesinga, rūpestinga, pastabi, nuoširdi.
Be galo nuoširdus ir linksmas žmogus, turėjęs didelių svajonių ir siekęs jų.
Pastaraisiais metais ji dažniau būdavo Dubajuje ar Kyjive, nei Vilniuje. Turėjo šimtus prodiuserinių planų. Prasidėjęs karas Ukrainoje visiškai ištaškė – dažnai susiskambindavome, ji pasakojo, kaip renka pinigus ukrainiečiams, kaip bando padėti pabėgėliams. Jai plyšo širdis, kalbantis su draugais, likusiais Ukrainoje. Natūralu, kad ji padėjo draugei iš Kyjivo, nuo karo bėgusiai su mama ir vaiku į Dubajų. Pas Rūtą. Iš jos ir išgirdau, kas atsitiko tame gero viešbučio geram restorane, kuriame Rūtą ištiko paskutinė vakarienė...
Be proto ilgos ir klaikios buvo šitos dienos, kai viena vertus, aiškiai supratome, kad ji nebeatsigaus iš komos, kita vertus – iš paskutiniųjų tikėjomės stebuklo. Juk Rūta – kovotoja.
Galvojau apie mūsų paskutinius pokalbius ir darbus. Ji buvo subūrusi tarptautinę komandą – Ukrainos prodiuserius, režisierius, įtraukė ir mane – zoom'ais kūrėme socialinį klipą apie tai, kokiame rūke dabar gyvena ukrainiečiai pabėgėliai. Jai rūpėjo parodyti pasauliui, kaip jaučiasi staiga visko netekęs žmogus.
Tai buvo paskutinis jos prodiuserinis darbas, ir nežinau, ar jis bus pabaigtas. Bet labai norėčiau. Taip pat visada atsiminsiu, su kokia aistra ji dirbo didžiausiuose Lietuvos renginiuose. Ir kaip gražiai džiaugdavosi, kai viskas pasisekdavo.
Mums tavęs siaubingai trūks, Rūta. Ilsėkis ramybėje.
Didžiausia užuojauta šeimai ir visiems, kas ją pažinojo“, – rašė J.Klimaitė-Riebling.
15min primena, kad nelaimė Rūtą Mikalauskaitę ištiko vakarieniaujant viename Dubajaus, kuriame pastaruoju metu gyveno, restorane gegužės 26 dieną – moteris užspringo maistu.
Kol atvyko greitoji pagalba, Rūta jau 20 minučių buvo be deguonies, Su defibriliatoriumi buvo atstatytas jos širdies plakimas, tačiau smegenys nefunkcionavo, moterį ištiko klinikinė mirtis, ji nugabenta į ligoninę. Iš ten, deja, taip ir neišėjo.
Lietuvė nebuvo apdrausta draudimu, todėl draugai prašė paaukoti.
Pranešimas apie nelaimę ir pagalbos prašymas buvo paviešintas „GoFund Me“ platformoje. Juo aktyviai socialiniuose tinkluose dalijosi moters artimieji, draugai, norėdami surinkti pinigus gydymui.
Primename, kad Rūta Mikalauskaitė pastaruoju metu buvo pristatoma kaip prodiuserė ir komercinių klipų kūrėja, tačiau jos gyvenime būta ir klystkelių. Prieš daugiau nei dešimtmetį moteris buvo nuteista kelerius metus kalėti už tai, kad prisidengdama fiktyvia modelių agentūra, su dar dviem bendrininkėmis nuo 2002-ųjų į užsienį išviliojo dešimtis merginų, kurios buvo priverstos teikti eskorto paslaugas. Vis dėlto vėliau R.Mikalauskaitės pavardė kriminalų apžvalgose nebeskambėjo. Ji įsiliejo į pramogų pasaulį, buvo tapusi asociacijos „Metų muzikos apdovanojimai“ rinkodaros vadove, o 2015 m. M.A.M.A. apdovanojimuose dėmesio sulaukė į sceną atlydėjusi atlikėją Džordaną Butkutę.
