– Rūta, neseniai tapai „Mis Rally Žemaitija 2019“ konkurso nugalėtoja. Kas paskatino jus siekti šios karūnos?
– Taip, iš tiesų šis laimėjimas man yra be galo džiugus ir netikėtas. Niekada negalvojau, kad kada nors gyvenime teks dalyvauti panašiame konkurse. Pati net nebūčiau sugalvojusi ar galvojusi, kad tinku tokio pobūdžio konkursams. Tačiau viename susibūrime susitikau šio renginio vieną iš organizatorių, ji mane paskatino, padrąsino ir įnirtingai kalbino išbandyti save.
Ilgai dvejojau, bet likus paskutinėms valandoms išsiunčiau anketą pagalvojusi, kad gyvenu tik kartą, kodėl gi ne? Tai dar vienas didelis ir smagus gyvenimo nuotykis. Šiandien galiu jai padėkoti, nes toks laimėjimas man atnešė labai daug gerų emocijų, naujų iššūkių, įspūdžių ir patirties.
– Kokie buvo kriterijai konkurse renkant merginas?
– Iš tiesų, šis laimėjimas man svarbus dėl balsavimo kriterijų. Visada galvojau, kad tokiuose konkursuose merginos turi geriausiai save parodyti tik finalo metu, kai vyksta šou, o komisija vertina. Tačiau šiame konkurse buvome vertinamos jau pusfinalyje, nuo pat pirmos minutės. Mus nuolat stebėjo komisijos nariai: kaip mes elgiamės, kaip kalbame, kaip bendraujame, kaip mokame prisitaikyti.
Dvi savaites iki konkurso finalo vyko intensyvus pasiruošimas ir mums skirtų užduočių vykdymas: videofilmavimai ir montavimas, grupės „Džentelmenai“ vaizdo klipo filmavimas, šokio repeticijos dainos pristatymui.
Buvo tikrai intensyvus ir sunkus laikotarpis, nes turėjom visur suspėti ir padaryti tai, ką galim geriausio, derindamos su savo įprastais darbais bei atsakomybėmis.
– Kokias užduotis turėjai įveikti, kad gautum kiekvienos merginos taip išsvajotą karūną?
– Užduočių buvo išties labai daug. Pradedant šokio pamokomis su grupės „Džentelmenai“ vaikinais, jų klipo pristatymu scenoje ir baigiant kūrybinėmis užduotimis – videofilmavimais ir montavimais.
Reikėjo sukurti filmuką apie vieną iš ralio komandų, padaryti savo videopristatymą, sukurti maudymosi kostiumėlį automobilių tema, jį pristatyti. Taip pat finalo metu turėjome pademonstruoti žinomos dizainerės Aurelijos Žebuolienės ir aksesuarų meistrės Svietos Šliževičienės kolekcijas.
– Jautėte didelę kitų merginų konkurenciją? O galbūt priešingai, tapote geromis draugėmis?
– Į šį konkursą ėjau dėl gerų emocijų ir įspūdžių, kuriuos ateityje galėčiau prisiminti su šypsena, todėl pati nekonkuravau ir tikrai nesitikėjau laimėti. Buvo ne tik žavių, bet ir daug automobilių sporto srityje nusimanančių merginų.
Buvo keista, nes mes išties labai susidraugavome, nesijautė jokios didelės konkurencijos. Priešingai – padėjome ir tikrai palaikėme viena kitą. Su keletu iš jų iki šiol palaikome draugiškus ryšius, susitinkame autosporto renginiuose ar arbatos puodelio.
– Kiekvienas projektas suteikia žmonėms kokių nors naujų žinių, pamoko. Ko išmokote dalyvaudama šiame konkurse?
– Drąsos ir pasitikėjimo savimi. Esu gana savikritiškas žmogus, visada sau keliu aukštus reikalavimus. Mes pernelyg nuvertiname save, o dažnai tiesiog užtenka būti savimi ir nebijoti ko nors imtis ar surizikuoti.
Šis konkursas man įrodė, kad reikia labiau pasitikėti savimi. Be to, kaip autosporto atstovė vis daugiau sužinau apie šios srities subtilybes bei ypatumus, nes anksčiau tiek nežinojau, o ir nesidomėjau. Neslėpsiu, man tai tikrai labai įdomu.
– Laimėjusios karūną merginos dažniausiai dalyvauja labdaringuose renginiuose ar imasi filantropinės veiklos. Kokia bus jūsų tolimesnė užduotis?
– Šiuo metu esu autosporto ambasadorė automobilių sporto renginiuose. Dalyvauju apdovanojimuose, atstovauju komandoms ar stebiu varžybas kartu su kitais šio sporto šakos gerbėjais, organizatoriais, rėmėjais, lenktynininkais.
Esu atvira kvietimams į autosporto renginius ir viskam, kas susiję su šia sritimi. Stengiuosi dalyvauti visur, kur esu kviečiama ir laukiama, jei tik renginiai nesutampa su mano pagrindiniu darbu.
Ateityje, manau, imsiuosi kitokio pobūdžio veiklos, taip pat ir labdaringos, kurioje galėčiau prisidėti kaip atstovė/ambasadorė ar iniciatorė. Tačiau kol kas nieko negaliu išduoti nei apie konkrečius planus, nei apie veiklą.
– Gyvenate Anglijoje, tačiau jau kuris laikas esi grįžusi į Lietuvą. Kaip jums sekasi gimtinėje?
– Puikiai. Esu be galo laiminga, kad grįžau į Lietuvą, nes būtent čia jaučiuosi visapusiškai laiminga ir turiu tą vidinį pilnatvės jausmą. Šalia yra visa šeima, begalė draugų, mėgstami darbai bei veikla, kuri teikia man džiaugsmą. Neatmetu galimybės, kad kada nors kur nors išvyksiu, nes esu smalsus ir daug siekiantis žmogus, tačiau kol kas Lietuvoje man tikrai labai gera.
– Ar nebuvo sunku sugrįžti, vėl adaptuotis prie naujų žmonių, šalies, sostinės? Kaip greitai jums pavyko tai padaryti?
– Tikrai nebuvo sunku. Juk grįžti į savo šalį, tarp savų žmonių, ten, kur viskas pažįstama, sava, malonu. Žinojau, kur grįžtu, ką noriu veikti ir veiksiu, todėl teko tik viską susidėlioti į lentynėles.
Kur kas sunkiau tai padaryti, kai važiuoji į visiškai svetimą šalį. Lietuvoje žingsnelis po žingsnelio ir vos per keletą mėnesių turėjau tiek draugų ir veiklų bei gerų emocijų, kiek nesusikūriau svetur per penkerius metus. Todėl, kai esi ten, kur nori būti – viskas yra kur kas paprasčiau nei atrodo.
– Propaguojate sveiką gyvenimo būdą, sportuoji, dirbi grožio industrijoje, kuri vaizdo įrašus. Kaip viskam randate laiko?
– Pastaruoju metu jau tampa sunkoka rasti viskam laiko, todėl kai ką tenka šiek tiek apleisti, o kai kam, pagal prioritetus, skirti daugiau laiko. Kartais nukenčia miegas, kartais tėvai mane mato rečiau, nei galėtų, kartais darbai nusitęsia ilgiau nei įprastai, tačiau stengiuosi daryti tai, kas man miela. Tuomet ir laiko tam atsiranda. Svarbiausia yra tai, kad bet kas, kuo užsiimi, teiktų džiaugsmą.
– Galbūt turi teminčių imtis dar kokios nors veiklos? Sako, kad kuo daugiau dirbi, tuo daugiau suspėji...
– Mano galvoje ir mintyse nuolat kirba naujų minčių, norų ir planų. Tiek daug dar visko norisi nuveikti ir įgyvendinti... Tačiau kol kas jų neišduosiu.
– O kuri veikla jums teikia didžiausią malonumą?
– Visos jos yra įdomios ir svarbios, tačiau išskirčiau savo veiklą turizmo srityje. Nuo pat vaikystės norėjau daug keliauti ir pamatyti pasaulį. Vartydavau kelionių pasiūlymų žurnalus ir žaisdavau, jog renkuosi keliones. Matyt, ne veltui sakoma – mintys materializuojasi, jeigu tu jas įsivaizduoji.
Dabar esu ten, kur galiu tai laisvai daryti taip, kaip niekada nesvajojau. Turiu begalę draugų ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje, esu apsupta pozityvių, spalvingų ir sėkmės pasiekusių žmonių, su kuriais praleidžiu labai daug laiko, todėl augu ne tik kaip žmogus, bet ir kaip ambicinga asmenybė. Tai veikla, kuria aš gyvenu, kvėpuoju ir esu dėkinga tiems žmonėms, kurie man parodė tokias galimybes.
– Daug dirbantys žmonės dažnai mėgaujasi greitai pagaminamu maistu. Nors esate veganė, galbūt ir tau kartais kyla noras užkrimsti ką nors nesveiko? Kaip kovojate su tokiomis pagundomis?
– Aš esu sveiko proto žmogus, kuris moka prisitaikyti prie aplinkybių ir neapsunkina aplinkinių žmonių gyvenimo vien dėl to, kad pats yra šiek tiek kitokios mitybos propaguotojas. Pastaruoju metu tenka labai dažnai būti įvairiuose renginiuose, išvykose, tad natūralu, kad ne visur ir visada žmonės turės veganišką meniu.
Maisto su savimi nesivežioju, nes neturiu laiko net padoriai išsimiegoti, o ką jau kalbėti apie maisto gamybą (juokiasi). Todėl, renkuosi tai, ką galiu suvalgyti geriausio toje aplinkoje, nesibaidau patiekalų su sūriu ar kiaušiniu.
Noriu pabrėžti, kad mano mitybos pasirinkimas nulemtas noro susitvarkyti blogą sveikatos būklę. Kasdien aš renkuosi, ką valgyti, ir jeigu gaminuosi pati, tuomet tai būna veganiški patiekalai, tačiau valgydama ne namuose ir būdama apsupta žmonių, kurie nenori ar negali taikytis prie manęs vienos, to nedramatizuoju. Suvokiu, kad tiesiog negaliu tuo piktnaudžiauti dėl savo sveikatos.
Vykdau detoksikacijos programas, ritualus ir jau pažįstu savo organizmą – kas jam tinka ir kas ne bei ką reikia daryti, kad viskas būtų gerai. Gyvenime svarbu balansas, mokėjimas klausyti savęs, savo organizmo. Todėl į viską stengiuosi žiūrėti paprasčiau ir laisviau.
– Vis dažniau jus galima pastebėti įvairiuose grožio renginiuose. Ar pramogų pasaulis, socialiniai tinklai tau neatrodo „tušti“, kupini „blizgučių“ ir pompastikos?
– Tiesą pasakius, grožio ir pramogų pasaulio renginius tikrai atsirenku, manęs taip dažnai juose nepamatysite. Geriau, jei tik turiu galimybę, pabūnu su man brangiais žmonėmis, vietoje tokio pobūdžio renginių.
Juose smagu, galima sutikti labai daug įdomių ir spalvingų žmonių, tačiau iš tiesų kartais man tai išties atrodo pernelyg pompastiška. Galbūt, bėgant metams, pradedu vertinti viską kitaip ir ta grožio sąvoka man turi visai kitą reikšmę.
– Ar niekada nekilo minčių nutraukti savo veiklą, susijusią su grožiu, mada? Nustoti kurti vaizdo įrašus, rašyti tinklaraštį?
– Kyla minčių. Grožis ir mada visada buvo ir bus mano gyvenimo dalimi. Mėgstu būti moteriška ir rūpintis savimi. Tačiau su laiku atsiranda naujos veiklos, kuri teikia daug džiaugsmo ir yra perspektyvesnė. Manau, kad influencerio darbas gana laikinas. Visada būna kartų kaita, atsiranda kažkas naujo. Į tai reikia įdėti labai daug savo laiko ir darbo, kuris ne visada atsiperka. Gaila, tačiau Lietuvoje iš influencinimo uždirbti ir gyventi padoriai – sudėtinga. Užsienyje visai kita situacija.
Lietuvos rinkoje noras bendradarbiauti daugiausia paremtas mainų pagrindu, tuomet klausi savęs, ar verta aukoti tiek laiko ir pastangų dėl produkto ar prekės, kurio kartais visai nereikia ir dirbti be jokio finansinio atlygio. Tikiuosi, artimiausiu metu lietuviškas verslas pradės į tai žiūrėti kitaip ir labiau vertinti influencerių darbą.
– Kokie jūsų tolimesni planai?
– Šiuo metu mėgaujuosi savo nauja veikla turizmo srityje, kur ir planuoju tolimesnę ateitį bei karjerą. Tai mano aistra. Dėl to kiekviena diena man kaip šventė, nes esu apsupta labai gerų draugų. Net negalėčiau to pavadinti darbu. Gyvenimas per trumpas, todėl labai svarbu daryti tai, kas kiekvieną dieną teikia džiaugsmą ir laimę.
