Miuziklo scenografas Marijus Jacovskis, dirbęs su „Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės legenda“ bei roko opera „Jūratė ir Kastytis“, sutiko atskleisti šiek tiek būsimojo kūrinio scenografijos paslapčių.
Miuzikle susiduria du itin skirtingi pasauliai – vandens ir žemės. Vandens pasaulis – mistinių būtybių, žemės – žmonių. Kai šie du pasauliai peržengia vienas kito ribas, prasideda „Eglės žalčių karalienės“ drama.
Miuziklui gaminama gigantiška kriauklė, kuri simbolizuos vandens stichiją ir Žalčio karalystę. Kriauklės ilgis – 5 metrai, aukštis – 3 metrai. Jos vidus, kuriame vyks dalis veiksmo, bus toks erdvus, kaip nemažas kambarys.
Žemės stichijai sukurti panaudota daugybė natūralaus dydžio irklų, kurie dėl specialios konstrukcijos tarsi sklęs ore.
Vienas įdomiausių scenografo sprendimų – specialiai spektakliui iš užsienio užsakyta šviesą itin gerai atspindinti scenos danga. Ji kurs magišką atspindžių ir iliuzijos pasaulį, kurį dar labiau sustiprins mobili trikampė veidrodinį efektą turinti konstrukcija, kuri bus tarsi simboliniai vartai tarp žemės ir vandens pasaulio.
Legendą žiūrovams pasakos rinktinė žvaigždžių trupė: Mantas Jankavičius ir Aistė Smilgevičiūtė – Žaltys ir Eglė; Karina Krysko, Aistė Lasytė – Eglės Sesės; Jeronimas Milius ir Tadas Juodsnukis – Žalčio Broliai; Neda Malūnavičiūtė – Moteris-Gegutė; Povilas Meškėla ir Vladas Kovaliovas – Eglės Broliai; Teresė ir Milda Andrijauskaitės – Jūros Laumės. Šokėjai – tituluotasis ansamblis „Lietuva“.
Režisierė – Vesta Grabštaitė, scenografas – Marijus Jacovskis, choreografai – Gytis Ivanauskas ir Sakurako. Kostiumų dailininkė – Vida Simanavičiūtė.
Miuziklas „Eglė žalčių karalienė“ – gruodžio 9 d. Klaipėdoje, „Švyturio arenoje“, 15 d. – Vilniuje, „Siemens“ arenoje, 17 d. – Kaune „Žalgirio“ arenoje, 26 d. – Panevėžyje „Cido arenoje“.