Smegenys sudaro du procentus kūno svorio, tačiau reikalauja maždaug 20 proc. kasdien suvartojamų kalorijų. Smegenims ypač reikia gliukozės, kurios gauname valgydami vaisius, daržoves ir grūdus. Tik visiškai išsekusios smegenys pageidaus ir kitokio tipo kuro nei gliukozė.
Vėliau išsivysčiusios smegenų dalys (kaktinė žievė) yra ypač jautrios gliukozės stygiui. „Gliukozės kiekiui sumažėjus, mintys pasiklysta, tačiau kvėpavimas nesutrinka“, – aiškina Leigh Gibson iš Roehamptono universiteto Anglijoje.
Žinoma, tuo nenorima pasakyti, jog turime be sustojimo siurbti kokakolą. Priešingai, per dideli gliukozės kiekiai lėtai, bet užtikrintai kenkia kūno ląstelėms, taip pat smegenims, tvirtina Marckas Montminy iš Kalifornijos biologinių studijų instituto.
Siekiant optimizuoti smegenų veiklą, patartina valgyti dažniau, bet po mažiau. Smegenys geriausiai veikia kraujo sistemoje cirkuliuojant 25 gramams gliukozės. Tiek gliukozės gauname suvalgę vieną bananą.
Maistą galima klasifikuoti būtent pagal gliukozę. Pavyzdžiui, riestainiai rikiuojasi tarp daugiausia gliukozės turinčių produktų. Morkos turi mažai gliukozės.
Svarbiausia yra subalansuota dieta. Smegenys veiks geriausiai, jei apsirūpinsite angliavandeniais, riebalais ir baltymais.
„Žmonės, mėgstantys maistą su sočiaisiais riebalais, yra labiau linkę į suvokimo defektus“, – tikina Gibson. Taip pat šie žmonės turi daugiau šansų būtų ištikti insulto.
60 proc. smegenų sudaro riebalai. Menki cholesterolio kiekiai mokslininkų yra siejami su depresija, agresija ir asocialiu elgesiu. Tai nereiškia, kad riebalų apskritai reikia vengti, nors vakariečiams riebalų kiekį reikėtų riboti.
Mokslininkai yra nustatę nemažai su mityba ir smegenų veikla susijusių dėsningumų, tačiau pripažįstama, kad kiekvieno asmens smegenys yra unikalios. Pavyzdžiui, ekstravertai yra linkę po pietų pamiegoti ar bent išgerti kavos. Tuo tarpu vaikai ir liesi žmonės yra labiau veikiami gliukozės stygiaus.
