Prisiminimų apie mokyklą kiekvienas turi į valias. Istorijų, kaip sykį kitą kokiam mokytojui šunybę iškrėtė ar gavo papeikimą už praleistas pamokas.
O kokios asociacijos apie mokyklą kyla pramogų pasaulio atstovams? Juk jie irgi buvo išdykę, konfliktavo su mokytojais. O gal priešingai – buvo pirmūnai, kurių pažymių knygelėje puikavosi dešimtukai?
Portalas Žmonės.lt pasiteiravo jų apie santykius su tais, kurie padėjo jiems tapti tuo, kuo šiandien yra.
Aleksandras Pogrebnojus, dizaineris
„Mokykloje mokiausi dar sovietiniais laikais – tuomet dauguma mokytojų bandė iš mūsų auginti mažus varžtelius didelei totalitarinei mašinai. Dabar juokingai atrodo, kai mergaitės per karinio parengimo pamokas visas kulkas į „Kalašnikovo“ automatus sudėdavo greičiau nei berniukai. Gerai prisimenu pirmą mokyklos meilę, kuri ir dabar visai nepasikeitusi, yra puiki architektė.
Tačiau labiausiai prisimenu savo geografijos mokytoją – dėl jos nepaprasto grožio pasakojimų apie šalis, kuriose ji niekada nebuvo. Mes jos dėka „apkeliavom“ visą pasaulį. Sveikinu visus mokytojus ir tikiuosi, kad mano sūnus į mokyklą eis su dideliu noru ir prisimins tik gerus dalykus.“
Jurga Šeduikytė, dainininkė
„Lietuvių kalbos mokytojai Jūratei Galinauskienei esu dėkinga už visas pamokas, už stiprius pagrindus. Likus 20 dienų iki baigiamųjų egzaminų ji man pasakė, kad jeigu parašysiu 20 eilėraščių ir tapsiu literatų konkurso laureate – galėsiu nelaikyti valstybinio egzamino. Pagalvojau, kad visai nebloga mintis. Per dešimt dienų sukūriau 20 eilėraščių, tapau laureate, egzaminų laikyti nereikėjo. Tai buvo pirmieji eilėraščiai, vėliau tapę dainomis. Eilėraštis „Benamis“ – skamba mano dainų tekstuose.“
Indrė Burlinskaitė, grupės „Kitokios“ narė
„Mokykloje buvau viena iš aktyviausių ir linksmiausių mergaičių. Sykį su klasės draugais sumąstėme papokštauti. Norėjome išgąsdinti geografijos mokytoją priversdami ją patikėti, kad ji nušalinama nuo mokytojos pareigų. Klasės vaikinai pasipuošė kostiumais, o mes su merginomis parašėme raštą, neva mokinių taryba nusprendė, kad geografijos mokytoją reikia atleisti iš darbo.
Sudėjome netikrus parašus ir kostiumuoti vaikinai buvo nusiųsti pristatyti raštą. Mokytoja labai išsigando, o mums buvo daug juoko. Galiausiai visa klasė buvo iškviesta pas direktorių ant kilimėlio – gavome papeikimus.“
Romas Zabarauskas, režisierius
„Visko buvo mokykloje, bet kai galvoju apie mokytojus, visų pirma prisimenu mūsų auklėtoją Gabrielę Stasytienę. Ji padrąsino nebijoti būti kūrybišku. Ne tik puikiai mus išmokė prancūzų kalbos, bet ir kūrė savo pačios kūrybos spektaklius, kuriuose vaidinome, keliavome su jais...
O juokingas dalykas, kurį pamenu – vieną kartą auklėtoją dėl kažko labai supykdėme, o atsiprašėme labai originaliai – jai įėjus į klasę, per magnetofoną paleidome įrašytą populiarios laidos „Atleisk“ užsklandą. Taip ir prajuokinom auklėtoją, ir sugraudinom – atleido...“
Raimonda Masiulytė-Ramchurn, dainininkė
„Mokykloje buvau gera mergaitė, man tai buvo antri namai. Labai mylėjau mokytojas, man patiko mokyklos sienos, todėl jokių šunybių nekrėsdavau. Neseniai viešėdama Lietuvoje, surengiau koncertą savo gimtojoje Žemaitijoje. Ten sutikau savo pirmąją mokytoją, ji atėjo manęs pasveikinti – tai buvo labai graži akimirka. Jai anksčiau dažnai pririnkdavau kaštonų, plukių – mėgau stebinti mokytojus.“
Eglė Daugėlaitė, TV laidų vedėja
„Nebuvau dvejetukininkė, todėl labai gerai prisimenu savo pirmą ir, berods, vienintelę pastabą – gavau dvejetą už elgesį. Prieš prasidedant pamokai, kai kiti buvo koridoriuje, aš buvau klasėje, o kai nuskambėjo skambutis – laikiau durų rankeną ir nieko neįleidau į vidų. Kiti vaikai tampė rankeną iš koridoriaus pusės, aš nepaleidau. Staiga pajutau, kad kažkas gerokai stipresne jėga čiupo rankeną. O ten – mokytoja, kuri negali patekti į klasę ir vesti pamokos.
Kurį laiką dar žaidžiau, bet paskui supratau, kad „prisidirbau“. Oi, kaip ji pyko... Gavau riebų dvejetą, aplaisčiau jį ašaromis ir, rodos, iki šiol nepamiršau to. O šiaip – didžiausi sveikinimai visiems Lietuvos mokytojams. O tarp jų – ir mylimai mamai, kuri moko mažuosius šokio paslapčių.“
Diana Martinėlė, tarptautinių ryšių specialistė
„Mokiausi „tarybiniais“ laikais, kai mokytojų bendravimas priminė kalinių ir prižiūrėtojų bendravimą. Gal todėl labai nemėgau mokyklos, mokytojų. Ir nors mokiausi gana neblogai, visuomet sulaukdavau pastabų dėl elgesio – jis buvo nepatenkinamas. Dažnai bėgdavau iš pamokų. Tuomet su draugais eidavome degintis į šalia esantį parkelį arba tiesiog nusipirkdavome ledų, čiulpinukų ar grybukų ir vaikštinėdavome. Mokykloje praleisti metai man buvo patys tuščiausi gyvenime.“
Gabrielė Gutauskaitė, modelis, „Mis Lietuva 2014“ finalo dalyvė
„Išdaigų mokykloje buvo daug... Pradedant pažymių taisymu dienyne, peštynėmis su berniukais iki patrumpintų klasiokės plaukų. Labai gerai įsiminė vienas apsimėtymas šlapiomis kempinėmis. Fizikos mokytojas, kuris – dar ir mokyklos direktorius – už švarko nedėvėjimą ir kalbėjimą per pamoką į mane metė šlapią kempinę.
Buvau įspėta, kad jei nenustosiu krizenti, jis mes į mane pirmą po ranka pasitaikiusį daiktą, tačiau nesitikėjau tokio akibrokšto. Negalėjau nusileisti ir mečiau atgal į jį. Aišku, tai turėjo pasekmių – vietoje 9 mano semestro pažymys nukrito iki 8.“
Girmantė Vaitkutė, dainininkė
„Mokykla man – vienas gražiausių ir nuostabius prisiminimus keliančių gyvenimo etapų. Iki šiol prisimenu mylimiausią mokytoją, su kuria ir po daugelio metų kartais tenka susitikti. Gavau tvirtus muzikos pagrindus, ji mokė labai įdomiai – netradiciniais metodais. Kai pati ėmiau dirbti su pradinukais, taikiau ne vieną jų. Pavyzdžiui, iki šiol nusišypsau prisiminusi jos paraginimus dainuojantiems: „Nagi, išsižiokit, kad pusryčiai matytųsi“.
