Anot Monikos, ji iš tiesų labai mėgo greitą maistą, tad nenuostabu, kad svoris augo kaip ant mielių: „Tarkime, ryte mama mane veža į mokyklą ir aš sakau – mamytę, gal galima „Big Mac‘ą“, labai prašau, nuvežk į „McDonald‘ą“. Mama supykusi bandydavo nereaguoti, o aš maldaudavau per ašaras. Ir taip būdavo labai dažnai. Kartais nuveždavo to mėsainio... Aš labai mėgdavau blogą maistą, tikriausiai mes net nežinojom tuo metu, kad jis blogas. Tikriausiai todėl natūraliai man augo svoris“.
Kompleksai dėl svorio Monikos Liu gyvenime buvo pastovūs ir atsispindėdavo įvairiose gyvenimo situacijose.
„Atsimenu, važiavom į kelionę slidinėti su tėvais ir jų draugais. Man patiko tėvų draugų sūnus. Pirmą kartą gyvenime buvau įsimylėjusi. Prie įrangos nuomos reikėjo pasakyti savo duomenis – ūgį, svorį, amžių. Atsimenu, atėjo eilė sakyti man, bet prie manęs priėjo tas berniukas.
Buvo tokia gėda. Tuo metu man buvo 10 metų ir aš svėriau kažkur 60 kg, o iš gėdos pamelavau, kad sveriu 44 kg. Per šitą patirtį negaliu pakęsti slidinėjimo. Atsimenu, man net slidės netiko per tą pameluotą svorį“, – pasakojo garsi dainininkė LNK televizijos internetinėje laidoje #Tobulainetobula.
Pasak dainininkės, paauglystėje ji bandė nuteikti save optimistiškai, bet ne visuomet pavykdavo.
„Aš, aišku, bandžiau galvoti, kad, gerai, būsiu stora, bet būsiu labai faina. Iš tikrųjų aš tuo metu, iš dabartinės perspektyvos žiūrint, net nebuvau stora. Vaikai yra žiaurūs. Man šis periodas truko nuo 8-erių metų iki kažkur 14-iolikos. Aš atsimenu tą momentą, kai man atsibodo, kad berniukai man sako, kad aš labai faina, bet esu negraži. Atsimenu, tokiam Vytui atskaičiau moralą, įtūžusi, kad nebūtinai aš turiu būti graži kaip manekenė.
Būdavo labai skaudu, kad mane vadindavo stora. Bet galų gale man jau nusibodo, kad mane visi atstumia. Aš supykau ir pradėjau galvoti, kaip tai būtų galima pakeisti. Pradėjau sportuoti, domėtis sveika mityba. Išgražėjau ir pradėjau geriau jaustis“.
Dabar garsi moteris prisipažįsta, kad džiaugiasi, jog šie laikai jau praeityje. Monikos Liu nuomone, svarbiausia, kaip viduje jautiesi.
„Ačiū Dievui, kad suaugau ir galiu kontroliuoti savo mintis, savo požiūrį, nebesijausti kaip ta Monika, kuriai berniukas sako, kad neis į pasimatymą, nes ji stora“.
