Iš viso Londone M.Šalčiūtė su būriu draugų, kurių gretose – ir Vytautas Raudonis, su kuriuo ji susitikinėja jau ilgą laiką, praleido penkias dienas. Per tą laiką pamatė nei daug, nei mažai: Bakingamo rūmus, skirtingus parkus, Tauerio tiltą, Vestminsterio laikrodžio bokštą.
„Aplankyti daugiau vietų buvo sudėtinga dėl labai didelių atstumų. Atrodo, vieta, kurią nori pamatyti, yra visai šalia, bet važiuoti iki jos vis tiek užtrunka valandą. Ten labai daug gražių senų pastatų“, – apgailestavo ji. Bene labiausiai Monikai patiko apsilankymas Richmondo parke: „Ten pamatėme labai daug gamtos, gražių gyvūnų – briedžių, elnių. Niekad jų nebuvau mačiusi gyvai, todėl man labai patiko.“
M.Šalčiūtė viešnagės metu apsistojo sesers namuose, tačiau juose neužsisedėjo – net sutemus stengdavo nesėdėti užsidariusi namuose. „Vieną naktį išvažiavome pažiūrėti, kaip Londonas atrodo sutemus. Nustebau pamačiusi, kiek daug žmonių čia galima pamatyti naktimis. Iki vėlumos ten dirba daugybė įstaigų, klubelių. Net nesvarbu, kad, pavyzdžiui, yra pirmadienis! Pas mus, matyt, net dieną tiek žmonių nevaikšto“, – stebėjosi Monika.
Merginą nustebino ir veiklos nepažįstamame mieste gausa: „Pačiai buvo keista, kad praktiškai neradau laiko nusifotografuoti. Grįžusi namo pažiūrėjau, kad publikavau gal tik kokias penkias nuotraukas. Viskas ten vyko taip greitai, kad aš net pamiršdavau sustoti nusifotografuoti!“
Užtat suspėjo apsipirkti – palepino save iš peties. „Nusipirkau kelis dalykėlius, tačiau labai greitai baigėsi pinigai... Įsigijau vasariškų drabužėlių – kepuryčių, marškinėlių, šortukų, suknelių“, – džiaugėsi M.Šalčiūtė.
Sako, iš viso beveik savaitė Londone jai kainavo per 4 tūkstančius litų. „Viskas juk kainuoja: automobilio nuoma, degalai, maistas... Tikrai nesistengėme išlaidauti. Manau, tai dėl valiutos kurso“, – svarstė Monika.
M.Šalčiūtė taip pat tikino kelionės metu pajautusi atsipalaidavimą. „Per tiltą visi bėgiojome visai šlapi, po parkus irgi. O ką? Juk ten manęs niekas nepažįsta, todėl galėjau daryti ką noriu, kaip noriu ir niekam nerūpėjo“, – tikino ji.
O Lietuvoje, sako, priešingai: „Lietuvoje mane visi stebi. Juk negaliu kur nors atsisėsti ant pievutės viena ir skaityti knygą – visiems atrodys keista, kaip čia Monika sėdi viena, kur čia šuo pakastas... O ten galėjau daryti bet ką – atsistoti, atsisėsti, lakstyti, elgtis bet kaip.“
Paklausta, kaip sekėsi susikalbėti su vietiniais, ji tik džiaugėsi: „Dėl kalbos man nekilo problemų. Kiti net sakė, kad labai gerai kalbu angliškai.“
Reklamavo Lietuvą
Kokį įspūdį M.Šalčiūtei paliko vietiniai Londono gyventojai? „Žmonės ten labai draugiški, geri. Ten niekas niekam nieko nepavydi“, – Žmonės.lt sakė ji.
Pati svetimšaliams stengėsi kuo labiau išreklamuoti Lietuvą: „Kiek manęs klausė apie Lietuvą, stengiausi atsiliepti tik gražiai. Juk blogus gandus apie Lietuvą skleidžia patys emigrantai – atvažiuoja ir sako, kaip pas mus viskas niūru ir bloga. Tuo tarpu aš visiems sakiau, kad Lietuva man patinka, stengiausi pabrėžti, kad pas mus yra labai daug gamtos, kad Vilnius labai gražus, turime gražų senamiestį.“
Vis dėlto vien gerai apie Lietuvą atsiliepti Monikai nepavyko. Antai Žmonės.lt publikavus M.Šalčiūtės ir jos sesers Marijos nuotraukas draugų kompanija, susėdusi prie kompiuterio ekrano, netruko imti skaityti internautų komentarus.
„Man pikti komentarai – nieko keista. Juk žinau, kokie yra žmonės ir kiek jie turi savyje pavydo. Tačiau sesė buvo labai nustebusi. Anglams ji išvertė visus komentarus, ir šie labai stebėjosi: juk sesuo Londone, viešbutyje, užima labai geras pareigas, yra geraširdė. Visi nustebo, kokie lietuviai pikti. Taigi nepabėgome nuo tos temos, kas Lietuvoje yra blogo... Bet aš vis tiek bandžiau mus pagirti“, – pozityviai žvelgė ji.
Ar norėtų M.Šalčiūtė darsyk užsukti į Londoną? „Grįžti norėčiau tik jei būtų geresnis oras. Dabar ten buvo apsiniaukę, lijo. Tačiau kadangi praleidome ten vos kelias dienas, oras didelės reikšmės ir neturėjo“, – svarsto mergina.
