Moteris vienijanti Indrė Stonkuvienė: „Esame viena kitai ramstis, bet ne konkurentės“

Nors mūsų šalyje vis dar įprasta manyti, kad tikras lietuvis džiaugsis degančiu kaimyno namo stogu, tačiau žinomos moterys, organizuodamos įvairiausias iniciatyvas, skuba šį mitą paneigti. „Moterų pasaulyje“ judėjimo įkūrėja Indrė Stonkuvienė drąsiai teigia kartais nesuprantanti, kuri kuriai labiau padeda, nes užsimezgęs stiprus tarpusavio ryšys tarp herojų jau ne vienerius metus neša abipusę naudą.
Indrė Stonkuvienė
Indrė Stonkuvienė / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

Ketvirtadieniais rodomoje „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Skyrybos“ susirinkusios viešnios kartu su vedėja Agne Grigaliūniene bandė išsiskirti su mitu, jog Lietuvoje moterys tik konkurentės. Įkvepiančiomis istorijomis laidoje dalijosi „Moterų pasaulyje“ įkūrėja Indrė Stonkuvienė ir viena šio judėjimo herojų Asta Kuktienė, menininkė ir televizijos laidų vedėja Nomeda Marčėnaitė, organizacijos „Gelbėkime vaikus“ generalinė direktorė Rasa Dičpetrienė bei Klaipėdos vaikų ir jaunimo dienos centro „Liberi“ įkūrėja Rita Česnaitė, rašoma pranešime spaudai.

Jau ne vienerius metus Indrė Stonkuvienė suburia bendramintes moteris, gyvenančias Lietuvoje ir už jos ribų. „Moterų pasaulyje“ iniciatyva ir renginių ciklai skirti visoms moterims garsiai ir drąsiai kalbėtis apie laimės šaltinius, slegiančius rūpesčius, problemas ir jų sprendimo būdus.

„Šios iniciatyvos principas tai ne sugauti žuvį man, bet pamokyti moterį sugauti ją pačiai, kad ji jaustųsi socialiai reikalinga ir neatstumta. Aš pasirūpinu ta meškere, tais apmokymais, mūsų iniciatyvos pagrindas yra mamoms, kurios augina labai sunkiai sergančius vaikus, pagal jų galimybes surasti darbą, padedant tuo pačiu socializuotis“, – apie iniciatyvą laidoje pasakojo Indrė.

„Lietuvos ryto" televizijos nuotr./Indrė Stonkuvienė
„Lietuvos ryto" televizijos nuotr./Indrė Stonkuvienė

Dauguma net nesusimąstome, kad vaikai, turintys sunkia negalią, reikalauja nuolatinės priežiūros, dėl kurios jų tėvams tenka atsisakyti savų pomėgių, darbų ar interesų. „Moterų pasaulyje“ judėjimas siekia ne tik padėti šiems vaikams ir jų tėvams, bet ir šviesti visuomenę bei pažindinti ją su kitokiomis šeimomis, kurios kasdien susiduria su neapsakomais iššūkiais.

„Apskritai moterys, kurios augina vaikus, nebeturi laiko sau, bet kitokie vaikai, kurie turi pilną negalią, sergantys vaikai, nuo jų mamos negali atsitraukti net kad išeitų į kitą kambarį. Kai mes filmuojame reportažus apie „Moterų pasaulyje“ herojes, aš kartais pamirštu, ar aš čia joms padedu, ar jos man padeda, nes jos yra be galo stiprios ir įkvepiančios moterys“, – teigė Indrė.

Vis tik nepaisant tokių suburiančių organizacijų, visuomenėje vis dar sklando mitas, kad moterys viena kitai yra tik varžovės. Kur bepažvelgsi, visuomet bus gražesnė, talentingesnė, sėkmingesnė konkurentė. Tačiau kasdien su įvairiausios gyvenimo patirties mačiusiomis moterimis bendraujanti Indrė skuba paneigti šį faktą, mat anot jos, tik moterys gali suprasti viena kitos problemas, užjausti ir, esant reikalui, padėti.

„Jei atvirai, moterys puošiasi ne prieš vyrus, o viena prieš kitą, nes tik jos tai pastebi. Nedažnas vyras, kuris atkreipia dėmesį, su kokiais tu aukštakulniais ir ar iš viso esi su jais. Minimali konkurencija bet kurioje srityje yra sveika, nes tai skatina judėti, pasistiebti ir pasistengti, tačiau šiandien galėčiau pasidžiaugti, kad mes, moterys, tikrai nesame viena kitai konkurentės“, – drąsiai laidoje teigė „Moterų pasaulyje“ judėjimo iniciatorė Indrė.

Kaip rašoma pranešime spaudai, viena iš Indrės iniciatyvos herojų, trijų vaikų mama Asta Kuktienė, kasdien susiduria su daugybę stiprybės ir begalinės ištvermės reikalaujančiais iššūkiais. Jos 10-ies metų dukrai Austėjai nustatyta visiška negalia kartu su epilepsija bei cerebriniu paralyžiumi.

„Tai nutiko dėl medikų aplaidumo, gimdymo metu ji įstrigo. Vos pagimdžiusi jau mačiau, kokia yra situacija, tačiau pirmą parą nesuvokiau, kad gali būti taip blogai. Tik po to, kai sėkmingai pagimdžiau antrąjį ir trečiąjį vaiką, supratau, kokias klaidas padarė medikai. Tačiau šiandien yra, kaip yra ir jau dešimtmetį visą dėmesį skiriame Austėjai ir jos gydymui. Vyras į darbą išvažiuoja labai anksti, todėl aš Austėją vežu į dienos centrą, kitus du vaikus – į darželį ir į mokyklą. Dirbu anglų kalbos mokytoja iki pietų, o po to lekiu pasiimti Austėjos ir kartu važiuojame pas privačius specialistus, pas kuriuos būname iki vakaro. Ir taip kiekvieną dieną“, – savo istoriją pasakojo Asta.

Su panašiais sunkumais galėjo susidurti ir žinoma laidų vedėja, menininkė Nomeda Marčėnaitė. Pasirodo, vienas jos vaikų taip pat gimė didesnis, nei tikėjosi gydytojai, kas sukėlė nemenkus sveikatos sutrikimus, kuriuos laiku pastebėjus, visa laimė, pavyko išvengti didesnės nelaimės.

E. Genio/LRT nuotr./Nomeda Marčėnaitė
E. Genio/LRT nuotr./Nomeda Marčėnaitė

„Klausydamasi Astos istorijos, prisiminiau savąją. Medikams tinkamai neapskaičiavus vaiko dydžio, jis užstrigo gimdymo takuose. Kelių mėnesių pastebėjau, kad stringa jo motorika. Mūsų turėjo laukti turbūt panašus likimas, cerebrinis paralyžius, tačiau šiandien mes nesame toje situacijoje yra dėl to, kad aš laiku pastebėjau ir koviausi iš paskutiniųjų, įtikinėjau net pediatrę, jog vaikui iš tikrųjų stringa motorika. Ir buvau teisi – smegenyse jau buvo pradėję kauptis vandenys. Tuomet jau puolė padėti ir gelbėti vos ne visų specialybių medikai ir nors šiandien mums pasisekė be rimtesnių pasekmių, tačiau ta patirtis, kaip mamai, išlieka“, – atviravo Nomeda.

Visgi visais gyvenimo sunkumais žinoma moteris įkvėpimo ieškojo mene. Dabar jos naujausias ramybės šaltinis – keramika, kurią pamilti Nomeda moko ir kitus.

„Bet kuri priemonė tinkama terapijai, kadangi terapijos tikslas yra ne rezultatas, o procesas. Man be galo yra svarbi žmogaus savybė kūrybiškumas, kurį mes vaikystėje turime visi, bet bėgant metams ir augant kažkodėl prarandam. Man net gražiausias komplimentas yra tuomet, kai per vieną kartą įgalini žmogų kažką padaryti ir jis pats negali patikėti, kaip gražiai jam tai išėjo“, – pasakojo Nomeda.

Kūrybiškumo svarbą savo kasdieniniame darbe įžvelgia ir organizacijos „Gelbėkime vaikus“ generalinė direktorė Rasa Dičpetrienė. Ji drąsiai teigia, kad Lietuvoje už didmiesčių ribų egzistuoja tarsi kitoks pasaulis, kuriame žmonės neretai gyvena ant visiško skurdo ribos.

„Paruoštų formulių, kaip padėti tokiems žmonėms, nėra ir mes kaskart turime kūrybiškai ieškoti teisingų sprendimų. Mes padedam mamoms, šeimoms, vaikams ir nėra nė vienos vienodos istorijos. Moteris, gyvenančias ypatingai sunkiomis sąlygomis, aš vadinu didvyrėmis. Jos kabinasi į tą gyvenimą ir kartais užtenka vos vos joms padėti. Ir dažniausiai tai net nebūna finansiniai dalykai, o palaikymas, geras žodis ir įkvėpimas. Tuomet gimsta tas tvirtas ir labai reikalingas abipusis ryšys“, – pasakojo Rasa.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Rasa Dičpetrienė
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Rasa Dičpetrienė

„Gelbėkime vaikus“ organizacijos paskatinta įkvepiantiems darbams buvo ir kita laidos viešnia Rita Česnaitė. Nors niekada negalvojusi apie pedagogės darbą, asmeninės laimės paieškos ją nuvedė kitu keliu ir šiandien ji yra Klaipėdos vaikų ir jaunimo dienos centro „Liberi“ įkūrėja.

„Laimės formulėje yra vienas paprastas esminis elementas: jeigu žmogus nuoširdžiai atiduoda ir aukoja savo laiką kitam, atiduoda daiktą, kurio galbūt tikrai labai reikia ir pačiam, tačiau kitam jis yra reikalingesnis – tada gimsta laimė. Kol nevyksta šioks toks savęs išsižadėjimas, žmogus niekada nebus laimingas“, – drąsiai teigė Rita.

Ar tikrai moterys viena kitai tik konkurentės, ar altruizmas gyvas mūsų šalyje ir ką reiškia nuoširdžiai suteikti pagalbą kitam neprašant nieko atgal – apie tai ketvirtadienį 21:30 val. „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Skyrybos“.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis