15min Juozas Kuraitis pasakojo, kad saksofoną į rankas paėmė prieš 29 metus, tuo metu jam buvo 9-eri. Tai, kad šiandien jis valgo duoną iš šios profesijos, lėmė ir gyvenimo būdas. Juozo tėvai – muzikantai, mama vadovavo orkestrui, o tėtis Klaipėdos filharmonijai, todėl saksofonininkas jau nuo mažens turėjo artimą ryšį su muzika.
„Žinoma, paauglystėje buvo visko, kartais šį instrumentą mesdavau į šoną. Bet, kai sukako 18 metų, supratau, kad gyvenime reikės kažką daryti, o saksofonas ir muzika man buvo artimiausia sritis“, – pasakojo J.Kuraitis.
Šiandien jis rengia savo solinius koncertus, vasarą groja įvairiuose renginiuose, vestuvėse. Tačiau Lietuvoje paskelbus karantiną, Juozas, kaip ir kiti muzikantai, sako netekęs visų užsakymų. Liko tik keturios namų sienos ir internetas.
„Virusas labai stipriai pakoregavo mūsų grafikus. Bet tikiu, kad viskas praeis, čia kaip tokios atostogos“, – pozityvumo nestokojo pašnekovas.
Dabar jis diena iš dienos užsidaręs savo studijoje kuria muziką, repetuoja po kelias valandas per dieną – atlieka įvairius kūrinius. Paklaustas, kiek laiko užtrunka, kol išmoksta su saksofonu atlikti vieną melodiją, jis sako, kad viskas priklauso tik nuo jos sudėtingumo, žmogaus gabumų ir įdirbio.
„Studijavau Helsinkio akademijoje, džiazo katedroje. Kartais turėdavome per pusmetį išmokti 50 džiazo kūrinių, kurie yra daug sudėtingesni nei popmuzikos. Bet kai atidirbi, su kiekvienu tampa vis lengviau. Dabar, kol išmokstu sugroti, užtrunku dvi ar tris dienas“, – prisipažino Juozas.
Vyras pasakojo, kad vieno mėgstamiausio kūrinio išskirti negalėtų, jie keičiasi lyg debesys – vieni atsibosta, kiti pradeda patikti. Dabar jo grojaraštyje lyg tyčia nugulė itališkos muzikos kūriniai.
„Perklausiau Eroso Ramazzotti, Riccardo Fogli albumus“, – pasakojo Juozas.
Būtent italai, jų visą pasaulį sužavėjusi iniciatyva dainuoti iš balkonų įkvėpė ir Juozą. Jis pasakojo jau seniai svarstęs su saksofonu atlikti kūrinį iš balkono, tačiau to vienas daryti nedrįso. Pasiryžti šiam išbandymui jį paskatino šalia gyvenęs kaimynas, kuris vieną vakarą paskambinęs paragino kartu sugroti žinomus kūrinius.
„Dabar atėjo tokia mada. Italijoje visi žmonės užsirakinę, nėra, ką jiems veikti, todėl išeina į balkoną ir dainuoja. Italai – labai daininga tauta, jie labai mėgsta muziką, ypač vokalą. Man taip pat buvo kilusi mintis groti iš balkono, bet neturėjau su kuo jos įgyvendinti. Prisiminiau, kad draugas saksafonistas gyvena priešais. Jis man kaip tik paskambino ir pasakė, kad taip pat turi tokią idėją. Susitarėme ir kitą dieną pagrojome“, – pasakojo vyras.
Kartu su draugu jie nusprendė, kad iš pradžių atliks 2 kūrinius, stebės, kaip į muziką reaguoja žmonės. Juozas juokėsi pasakodamas, kad galėjo atsirasti ir nepatenkintų. Tačiau viskas pavyko labai sklandžiai, o saksofonininkai sulaukė labai daug palaikymo.
„Visi išėjo į balkonus, klausė ir prašė daugiau kūrinių. Mūsų rajone – Fabijoniškėse muzika labai aidi, nes namai yra aukšti ir arti vieni kitų. Žmonės pasakojo, kad dainos girdėjosi net už 500 metrų“, – šypsojosi J.Kuraitis.
Jis prisipažino, kad šį kartą nereikėjo daug pastangų, užteko tik trumpam susitikti su bičiuliu ir apsitarti, kokie kūriniai skambės judviejų balkonuose.
„Tokie dalykai dažnai būna neplanuoti ir tai dar geriau, kuo mažiau repetuoji, tuo geriau pavyksta – iš visos širdies. Mes grojome lyg kalbėdami muzikos kalba, iš pradžių aš, paskui jis. Geriems muzikantams tai netrukdo, žinome, ką ir kaip reikia atlikti. Jau esame praėję tą mokyklą, muzika yra tarsi minčių dėstymas, taip ir kalbėjomės tarp balkonų“, – šypsojosi saksofonininkas.
Ir nors tai buvo vienkartinis projektas, Juozas neatmeta galimybės po savaitės ar dviejų dar kartą sugrįžti į balkoną ir sugroti daugiau kūrinių.
