„Dabar manau, kad ateisiu su nauja banga, gal todėl nėra labai svarbu, jog manęs nepažins, neatsimins... Net ir geriau. Juk visi mane matė kaip Rūtelę, kuri pasiduoda viskam, dainuoja viską, yra itin lyriška, bet aš pasikeičiau“, – portalui Žmonės.lt pasakojo atsargiu žingsniu į didžiąją muzikos sceną grįžtanti Rūta.
Prieš ketverius metus buvai populiaraus TV projekto „Muzikos akademija“ dalyvė, turėjai gerbėjų, tavo dainos skambėjo radijo stotyse. Tačiau po to dingai kaip į vandenį. Tik visai neseniai pamatėme tave projekte „Auksinis balsas“, buvai dalyvių pritariančioji vokalistė. Ką tiek metų veikei ir kodėl tavęs, perspektyvios atlikėjos, nematėme scenoje?
Kai dalyvavau „Muzikos akademijoje“, man buvo tik 16 metų, todėl jai pasibaigus nusprendžiau profesionaliai mokytis vokalo. Turėjau pasistengti tapti geresne dainininke, o tik po to eiti kur nors dainuoti, todėl įstojau į Vilniaus kolegiją, į scenos meno specialybę. Šiuo metu studijuoju trečiame kurse, ruošiamės baigiamajam darbui, o paskui žiūrėsime, kas bus. (Šypsosi.)
 |
| Asmeninio albumo nuotr./Rūta Žibaitytė |
Kaip atsidūrei „Auksiniame balse“?
Mano bendramokslė buvo pakviesta dainuoti šiame projekte, tačiau ne visada gali dainuoti, todėl kartais aš ją pavaduoju.
Ar smagu po tiek metų grįžti į televizijos projektą?
Jeigu projektas yra kokybiškas, visuomet smagu sugrįžti, bet, jei jis būtų komercinis, tada nelabai... Šiais metais galvojau apie projektą „Lietuvos balsas“, bet pusę metų pagal „Erasmus“ programą buvau išvažiavusi mokytis į Slovakiją. Taigi pagalvojau, kad pirmiausiai užbaigsiu mokslus, susidėliosiu planus ir tik tada dalyvausiu. „Lietuvos balsas“, mano nuomone, yra geras tuo, kad pats gali pasirinkti savo repertuarą, gali save realizuoti ir parodyti, koks esi iš tikrųjų. Niekas tau neperša nuomonės, man tai patinka. Noriu būti sąžininga pati prieš save ir daryti tik tai, ką myliu ir kas yra kokybiška.
Kokia dabar yra Rūta Žibaitytė?
Manau, kad nuo to laiko labai pasikeičiau. Kolegijoje man dėsto Eglė Juozapaitienė, iš kurios gavau didelį, bet labai gerą krūvį, didžiausią gyvenime pažangą padariau jos dėka. Šiuo metu ji man yra labai svarbus žmogus, nes padeda mano tobulėti. Kai pradėjau mokytis klasikinio vokalo, viskas apsivertė aukštyn kojom. Niekada nebuvau „ragavusi“ tokio vokalo, nežinojau, kaip reikia balsą valdyti. Atrodo prasižioji ir tiesiog dainuoji – kokį turi balsą, tokį turi... E.Juozapaitienė labai daug dėstė, kalbėjo apie tai, kaip veikia šis aparatas. Taip pat, mes mokomės vaidybos, kurią dėsto Rimantas Bagdzevičius ir Balys Latėnas. Pasikeitė mano požiūris į gyvenimą. Anksčiau aš buvau optimistė, visur matydavau tik geriausius dalykus, o dabar pradėjau į viską gilintis. Žinoma, gal tai nutiko dar dėl to, kad aš užaugau. (Juokiasi.)
Gal daug kam atrodo, kad mano teatro, muzikos, šokių studijos yra nieko rimto, bet iš tikrųjų čia patiriu daug išgyvenimų. Vaidinant reikia susitapatinti su personažu, man būdavo labai sunku po to atsiskirti, nes neturėjau patirties...
O kokia tu kaip dainininkė? Kokią muziką svajoji atlikti?
Aš niekada nepamirštu džiazo, taip pat galvoju apie bliuzą, R&B, soul, drum' n' bass muziką. Dabar man labai patinka ir klasika, tačiau savęs neįsivaizduoju kaip operos solistės. Neturiu įgūdžių. Būtų labai malonu, bet nebesu tokia stipri, kad galėčiau būti klasikė. Todėl tiesiog mielai nueinu pasiklausyti operos. Kurdama savo muziką norėčiau panaudoti įgūdžius, kuriuos įgijau studijuodama. Turiu muzikinių planų, tačiau kol kas visą dėmesį skiriu mokslams.
 |
| Rūta Žibaitytė |
Ar sunkūs paskutiniai metai kolegijoje?
Taip, šiuo metu gaunu labai didelį krūvį, statome paskutinį, baigiamąjį miuziklą, todėl esu susitelkusi į mokslus, noriu juos gerai pabaigti. Kaupiu žinias, kad vėliau klausytojams parodyčiau save gabesnę, geresnę, kokybiškesnę. Kai ėjau į „Muzikos akademiją“ buvau labai nepatyrusi. Niekada to nesigailėsiu, tačiau, manau, buvau nepatyrusi daugelyje sričių, mano balsas dar nebuvo mutavęs. Turėjau su juo daug problemų, nes nežinojau, kaip reikia jį valdyti. Kaip norėjau – taip, dariau, todėl sau šiek tiek pakenkiau. Ir nors pradžioje buvo koncertų, sulaukdavau kvietimų, norėjau viską susitvarkyti ir galvoti apie ateitį, o ne stačia galva nerti į tokį pasaulį.
Bet dabar kaip atlikėja turėsi pradėti nuo nulio. Tuomet, po „Muzikos akademijos“, būtum turėjusi daugiau galimybių išgarsėti. Dabar daugelis tavo vardą tiesiog pamiršo...
Visiškai sutinku, kad man tai bus sunkesnis kelias, bet tuomet aš jau buvau sudariusi tam tikrą įvaizdį. Mane visi matė kaip Rūtelę, kuri pasiduoda viskam, dainuoja viską, yra itin lyriška... Dabar manau, kad ateisiu su nauja banga, gal todėl nėra labai svarbu, kad manęs nepažins, neatsimins... Net ir geriau. Gal man nepasiseks, bet gyvenimas tuo ir žavus, kad gali savęs nuolat ieškoti. (Šypsosi.)
