Pasiteiravus, kaip ketina paminėti dešimtąsias vestuvių metines, N.Pareigytė-Rukaitienė ima juoktis – pasirodo, vyras išsidavė jai ruošiantis didžiulę staigmeną.
„Vyras šiandien skambino ir sakė, kad savaitgaliui nieko neplanuočiau – sekmadienį išskrendame. Kur, kas, kaip – nieko nežinau, vyras paruošė siurprizą. Klausiau, kokių rūbų reikia, gal maudymosi kostiumėlių? Ne, sakė, oras panašus kaip Lietuvoje. Net nežinau tiksliai, ar skrisime, ar važiuosime“, – šypsosi Nijolė.
Portalui Žmonės.lt Nijolė išduoda, kad tokios sukakties sulaukti su mylimu vyru – labai geras jausmas. Pasak pašnekovės, pora turi ir į ką lygiuotis.
„Mes kartu jau dvylika metų, santuokoje dešimt metų. Jausmas labai geras. O mano tėveliai po trejų metų būtų šventę santuokos penkiasdešimtmetį – yra į ką lygiuotis, turėjome gražų pavyzdį, ko galima siekti. Smagu, kad esame kartu.
Atrodo, kad dešimtmetis palyginti nedaug, bet pažiūrėjus, kiek aplink yra įvykę skyrybų, kažkaip ir dešimt metų pasidaro ilgas laiko tarpas“, – svarsto N.Pareigytė-Rukaitienė.
Netikėta piršlė
Nijolė prisimena pažintį su Rimvydu. Pirmiausia jai į akis krito jo išvaizda – pasirodė labai simpatiškas, tačiau kai abu susipažino Nijolė dar buvo kituose santykiuose. Tiesa, dėl užsimezgusio romano pašnekovė „kaltina“... savo scenos partnerę, grupės „69 danguje“ narę Godą Alijevą.
„Vis pasimatydavome Rimvydo kokteilių bare, nes ten koncertuodavome. Jo simpatiją pastebėjau ir anksčiau, bet tuo metu nebuvau laisva. Jis man vis parašydavo, vėliau aš išsiskyriau. Keletą kartų nuėjome į pasimatymus Palangoje. Kartą paryčiais visa didelė kompanija ėjome Meilės alėja ir Goda sako: čia gi tavo princas, kurį tau kirpėja išbūrė iš kavos tirščių. Ji tada juose pamatė aukštą, gražų, protingą ir išsilavinusį vyrą.
Pradžioje pamačiau, kad jis labai simpatiškas, vėliau bendraujant pasimatė kitos geros savybės – jo rūpestingumas, intelektas. Rimvydo labai graži šeima, geri tėvai, puikūs genai. Man tai irgi buvo svarbu, nes protingos moterys renkasi genus savo vaikams“, – sako Nijolė.
N.Pareigytė-Rukaitienė juokiasi – vyro, priklaupusio ant vieno kelio, ir sužadėtuvių žiedelio iki šiol nesulaukė. Tuomet sužinojusi, kad laukiasi, su Rimvydu ėmė kaipmat planuoti vestuves, kurios įvyko, kai Nijolė buvo aštuntą mėnesį nėščia.
„Turime minčių ateityje iškelti „tikras vestuves“ – nueiti į bažnyčią, nes dabar esame susituokę tik Kauno rotušėje, metrikacijoje. Taip, vestuvės daug kainuoja, dažnai dainuoju jose, žinau, kad tai nėra pigus reikalas – tektų pasitaupyti. Bet sau ir draugams iškeltume gražią šventę“, – sako Nijolė ir šypsodamasi priduria: „Vis dar laukiu sužadėtuvių žiedo, net esu parodžiusi, kokio norėčiau – gal kažkada ir gausiu. Mes viską planuojame labai nestandartiškai – visiškai ne „pagal protokolą“. Ir santuoka, ir vaikas, ir bendras gyvenimas kartu buvo labai kitaip. Gal taip ir yra geriausiai – netikėtai, neplanuotai.“
Prisiminus vestuves – ima juokas
Prabilus apie didžiąją Nijolės ir Rimvydo dieną, pašnekovė vėl prapliumpa juokais – pasak jos, Kauno rotušėje vykusi ceremonija pavirto „tikra tragikomedija“.
„Pakeliui į Kauną sužinojome, kad prie Rotušės pilna žurnalistų. Mano vyras – privatus žmogus, jam viešumas nepatinka. Sukome ratus aplink Kauną, bandėme pavėlinti santuokos laiką, kad žurnalistų ten nebebūtų. Vyras užsakė daug apsaugos, aš jau sakiau nejuokinti žmonių. Mėtėme pėdas, bet jie vis tiek laukė – juk žurnalistai mano draugai ir gyvenimo dalis“, – pasakoja N.Pareigytė-Rukaitienė.
Galiausiai ji sako tąkart ėmusi lengvai nerimauti dėl savo sveikatos.
„Tuo metu laukiausi aštuntą mėnesį, mano pilvas buvo didžiulis. Kauno rotušėje labai statūs laiptai, pakopos nedidukės, o aš su aukštakulniais... Mane vyras tempia, apsauga iš paskos su lietsargiais, aš tų laiptų nematau per pilvą... Galvojau, kaip plosiuos dabar, ir baigsis visos vestuvės.
Einu, ir juokas ima, manęs klausinėja žurnalistai, kaip jaučiuosi, o aš nieko – nei labas, nei ačiū, nei viso gero. Sugrūdo mane į automobilį ir išlėkėm. Restoranėly atšventėme, langus užsitamsinę. Buvo vos dešimt žmonių, net mergaičių („69 danguje“ kolegių – red. past.) nekviečiau, galvojau greit pasibūsime ir viskas“, – prisimindama savo vestuvių dieną dabar juokiasi atlikėja.
Pirmieji metai – sudėtingiausi
Pirmieji Nijolės ir Rimvydo santuokos metai, pasak jos, nebuvo lengvi – teko vienu metu įprasti tiek prie sutuoktinių, tiek prie tėvų statuso ir su juo ateinančios atsakomybės.
„Buvo sunku, nes lapkritį Patricijai bus dešimt metų – gimė po mėnesio nuo vestuvių. Tapę tėvais gavome dar vieną atsakomybę, buvo viskas nauja. Bet po truputį įsivažiavome. Po pusmečio ir į darbus grįžau, kaip aš sakau, pabėgau į darbą kaip į šventę. Patricija nėra turėjusi auklės – visą laiką arba mes buvome su ja, arba padėdavo tiek mano, tiek Rimvydo tėvai“, – pasakoja Nijolė.
Atlikėja džiaugiasi – per dešimtmetį santuokoje porai pavyko „apsišlifuoti“ – dabar į kylančius nesutarimus šeima žiūri visai kitaip, nei santuokos pradžioje.
„Kiekvienas turi savo receptą. Mano vyras visada su manimi kalba, pasisodina ir sako – kalbėkimės. O aš kaip degtukas – nieko nenoriu supykusi, bet greitai ir užgęstu. Tie barniai iš pradžių buvo ir skaudūs, ir dažni, ilgalaikiai. Išgyvenome daug etapų, buvo ir skaudžių, ir smagių, bet su kiekvienais metais darosi vis lengviau – reaguojame į viską atlaidžiau ir nebėra pykčių.
Vienas kitą labai gerai pažįstame – jei kitam ne nuotaika, išvis nelendame vienas kitam į akis. Gyvename dviejų aukštų namuke, galime pasiskirstyti, kas nori į viršų, kas – į apačią. Mes abu dirbame toje pačioje srityje – su renginiais, tad išvengiame situacijų, kai savaitgalį sėdi vienas kuris namuose ir bumba, kad nėra kito“, – šypsosi Nijolė.
