Luka Lesauskaitė (25) – istorikė, šiuo metu dirbanti Krašto apsaugos ministerijoje, LRT televizijos projekto „Nacionalinė ekspedicija“ dalyvė, Alminas Sinevičius (31) – Lietuvos kariuomenės karininkas, kuopos vadas – visą gyvenimą aktyviai prisidėjo prie pilietinės, savanoriškos veiklos, įvairių organizacijų veiklų, bendruomenių.
Tad nieko keisto, jog jųdviejų pažintis prieš dvejus metus užgimė pakeliui į konferenciją. Kaip patys sako, užteko vos valandos, kad abu suprastų, jog taip praleisti galėtų visą gyvenimą – kalbėdamiesi, dalindamiesi, siekdami atrasti ir įkvėpti kitus savo užsidegimu.
Vis dėlto ryškiausiai juodu sieja nuoširdi, tikra, nesuvaidinta meilė Lietuvai. Ir beprotiškas noras šiuo jausmu dalytis su kitais.
„Kai pradėjau studijuoti, Lietuvą dar labiau pamilau, o meilė stiprėja su kiekviena diena. Ir nors mūsų su Alminu charakterio, būdo bruožai skirtingi, vertybės, požiūris, tikslai mus suvienijo. Supratome, jog tai svarbiausia – turėti bendrą tikslą gyvenime.
Atrodo, visą gyvenimą ieškai žmogaus, ir randi tokį, kuris gyvena pagal tokias pačias vertybes, kuriam labai svarbi Lietuva. Žinau, kad jeigu kas nors nutiktų Lietuvai, mes bėgtume jos gelbėti. Ir tai yra vienas iš mūsų prioritetų. Nesame išprotėję patriotai, tiesiog labai mylime savo šalį“, – juokdamasi abu pristato Luka.
Meilės Lietuvai akcentai
O šeštadienį bendros vertybės ir tikslas kartu praleisti visą gyvenimą juodu atvedė prie altoriaus. Savo meilę jaunieji palaimino Šv.Ignoto – karininkų įgulos – bažnyčioje.
Luką ir Alminą į bendrą gyvenimą išlydėjo du kunigai, o santuokos liudininkais tapo jaunikio brolis su drauge bei dešimtys taip pat pilietiškų, gyvenimo be gerų darbų neįsivaizduojančių draugų, kariuomenės nariai, visuomeninių organizacijų atstovai.
Meilės Lietuvai tematika atsispindėjo ir tuoktuvių metu. Jaunikis prie altoriaus žengė apsivilkęs oficialią, tarpukario karininko uniformą, tiek dainose, tiek dekore atsispindėjo istorinė dvasia. Kaip tikra tarpukario dama vestuvių dieną atrodė ir jaunoji – o jai suknelę pasiuvo močiutė.
O jųdviejų meilę liudijo ir Nacionalinės ekspedicijos, su kuriais L.Lesauskaitė šią vasarą keliavo į Ukrainą, dalyviai, pasveikinti atvyko ir atlikėjas, šaulys Gabrielius Liaudanskas-Svaras su žmona ir sūnumi.
Luka ir Alminas – tikintys žmonės, todėl jiems vestuvių dalis bažnyčioje buvo labai ypatinga, šios ceremonijos jie laukė su didžiuliu nekantrumu. O ypatingą emociją vestuvėse suteikė ir įstabiu balsu pasižyminti atlikėja Girmantė Vaitkutė.
Ir tik prakalbus apie vestuves jaunieji žinojo, kad lemtingą dieną jie būtinai išliks savimi, paprasti ir nesuvaidinti. Taip pat žinojo nenorintys pamiršti tų, kuriems reikia pagalbos – vestuvių ceremonijos metu buvo nešamos atnašos, aukos, skirtos vargstantiems žmonėms, ko galbūt nebūtinai išvysi kitose vestuvėse.
Šventėje dalyvavo ir kitas vestuvėse netikėtas svečias – poros numylėtinė Džeko Raselo veislės kalytė Morka, kurios nedalyvavimas vestuvėse tiesiog nebuvo įsivaizduojamas – keturkojis tapo šeimos nariu.
O jautri, tikra ir meile Lietuvai alsuojanti ceremonija baigėsi ypatingu momentu. Iš bažnyčios žengusius jaunavedžius pasitiko oficiali ginklų ceremonija – kardų arka.
Šventė vyko ypatingoje vietoje
Tapę oficialiu vyru ir žmona, jaunieji su svečiais išvyko į netoliese esantį restoraną „La Boheme“. Ši vieta pasirinkta neatsitiktinai – čia įvyko jųdviejų pirmasis pasimatymas, čia Alminas paprašė Lukos rankos. „Mes turim daug simbolių“, – juokėsi abu.
Ir nors į pirmąjį pasimatymą jiedu keliavo mažiau nei prieš dvejus metus, abu sako – jei myli, tai ko delsti. „Lietuvos karininkai privalo būti ryžtingi, nėra čia ko laukti“, – paklaustas apie greitas vestuves juokėsi Alminas.
„Mes labai greitai pradėjome kalbėti apie santuoką, šeimą. Kai surandi tą žmogų, net nekyla klausimų. Žinoma, sužadėtuvės man buvo netikėtos, bet mes vis pasišnekėdavome. Ir nors dabar populiaru pirštis užsienyje, džiaugiausi, kad Alminas tai padarė Lietuvoje, tokioje svarbioje vietoje“, – prisimena L.Lesauskaitė.
Jųdviejų sužadėtuvės ir vestuvės draugų bei šeimos nė kiek nenustebino. Nuo pat pirmos akimirkos visi aplinkui kartojo, kad juodu atrodo tarsi visą gyvenimą jau vienas kitą pažinoję, o jų ne kartu – nė neįsivaizduoja. „Mums neatrodo, kad viskas vyksta greitai, mums atrodo, kad mes visą gyvenimą kartu“, – šypsosi pora. Po vestuvių jaunavedžių rankas papuošė Almino brolio kurti balto aukso žiedai.
„Abu vienareikšmiškai sutariame, kad mes vienas kitam esame didžiausia dovana. To galima palinkėti kiekvienai porai – surasti tą savo idealią pusę, su kuria labai gera, norisi praleisti visą gyvenimą. Ir darbe, ir kelionėse, vakare pasidalinti savo dienos įvykiais, kartu kurti, svajoti“, – sako jaunieji.
Prie palinkėjimų Luka ir Alminas skatina nepamiršti ir meilės Lietuvai. Abu įsitikinę – užtenka nuvykti į buvusią posovietinę valstybę, kad pamatytum, kokioje turtingoje šalyje gyvename, kokie dėkingi turėtume būti.
„Nuo Nepriklausomybės mes sukūrėme neapsakomai daug. Būdami savanaudžiai, žiūrėdami siaurai matome tik blogus dalykus, kurių, žinoma, yra visur, bet tikrai nesudaro visumos. Lietuva yra žmonės, bendruomenės, nuostabiai graži gamta, kultūra, papročiai“, – vardija L.Lesauskaitė.
Pritrūkus užsidegimo savo šalimi, Luka ir Alminas siūlo pradėti gilintis į šalies istoriją. Kaip patys sako, kuo daugiau žmogus sužino apie savo šalies istoriją, tuo labiau ją pamilsta.
„Reikia išeiti iš savo kiemo, pažiūrėti, ką turime nuostabaus visai šalia, apsidairyti. Lietuva yra galimybių šalis, tad norisi palinkėti neieškoti didingų dalykų užsienyje, netapti maža žuvele svetur, o atiduoti duoklę šaliai, kuri jus užaugino. Mes esame lietuviai, tą stiprybę reikia perimti ir kurti ateitį. Lietuva esu aš, Lietuva esame mes“, – šypsosi Luka.
O iš didelės meilės Lietuvai jaunieji supranta, jog ateityje turės gausinti gyventojų skaičių. „Vaikų jau norime, bet metus dar palauksime. Tik dėl skaičiaus nesutariame. Alminas nori trijų, aš – dviejų, bet suvokiu, kad norėdami kurti Lietuvą, turėsime turėti ne vieną vaiką“, – juokdamiesi kalbėjo jaunieji.
