Simonos ir Jono Nainių namuose Bruno gyvena jau devynis mėnesius. Su meile apie augintinį kalbantis Jonas portalui Žmonės.lt sako, kad iš gyvūnų prieglaudos „Penkta koja“ paimtas šunelis pritapo idealiai – jis tapo tikra namų ugnele. Nors jo charakteris kinta it Lietuvos orai, tai šeimininkui labai patinka ir įkvepia gyvasties.
„Bruno būna ir kaip uraganas, ir labai meilus, o jo energija priverčia gerai jaustis. Kai grįžti namo pavargęs po darbo, jis sugeba nuraminti – ateina prisiglausti ir suteikia besąlygišką meilę, tačiau gali ir pralinksminti, prajuokinti – šokinėja, bėgioja aplink namus, džiaugiasi. Jis tiesiog komikas. Jei būtų žmogus, būtų stand-up'eris, – juokiasi Jonas. – Šuo toks, kokio nesam turėję. Į namus turbūt įnešė pilnatvės jausmą.“
Naujausias Nainių šeimos narys kiekvieną dieną porai dovanoja ypatingas akimirkas ir pakilius jausmus. Šuniukas džiugina ne tik Joną ir Simoną, bet ir jų sekėjus – Bruno tapo tikra instagramo žvaigžde. Kiekvienas socialinių tinklų įrašas apie jį sulaukia labai didelio žmonių palaikymo.
„Bruno tapo didžiule mūsų sekėjų meile. Dažniausiai žmonės prašo, kad keltume įrašus ne apie tai, kaip gyvenam mes, o kaip gyvena Bruno. Jie laukia jo išdaigų, jį labai myli ir dievina. Tai – labai faina. Jeigu Bruno tai žinotų, turbūt būtų labai laimingas“, – šypsosi pašnekovas ir priduria, kad su žmona net svarsto sukurti atskirą augintinio instagramo paskyrą.
Simonos ir Jono santykiai su augintiniu – kuo tyriausi abipusiai meilės mainai. Bruno jiems suteikia daug pilnatvės ir laimės, o jie jį taip pat lepina – štai pirmojo gimtadienio proga surengė šventę su šuniškais „tortais“ ir kitais vakarėlio atributais. Joje dalyvavo ir kiti Nainių augintiniai – maltos bišonai Nunu ir Nainė.
„Gal kai kurie pasijuokia ir tuo stebisi, bet manau, kad kiekvieno žmogaus meilės išraiška neturi ribų. Jeigu tu sugalvoji šuniuką apdovanoti ir meilę parodyti taip, nėra jokių diskusijų ir negali sakyti „Ai, čia tik šuo“. Ne, tai yra gyva būtybė, kvėpuojanti ir jaučianti. Bruno – pilnavertis šeimos narys. Pagal jį praktiškai sprendžiame, kaip diena klostysis“, – juokiasi Jonas.
Vertinant tai, kaip J.Nainys kalba apie šunelį, atkeliavusį iš prieglaudos, tampa akivaizdu, kad baimė priimti augintinį ne iš veislyno – nepagrįsta.
„Aš išvis manau, kad šuniukų baimei nėra pagrindo. Šuo turbūt yra vienintelis sutvėrimas, kuris tiesiog besąlygiškai ir be jokių piktų kėslų dovanoja meilę. Tai matai vien pažiūrėjus į jo akis. Net jei kažką ir blogo pasakai, grįžti po penkių minučių ir jis džiaugiasi taip, lyg tavęs būtų nematęs savaitę. To kartais nėra su žmonėmis, nes jie įsižeidžia, o šunys neturi to jausmo. Jų meilė žmones daro geresniais, tad jų terapija yra viena veiksmingiausių praktikų“, – portalui Žmonės.lt sako jis.
Ką trijų šunų šeimininkas J.Nainys patartų žmonėms, svajojantiems apie augintinį? Prieš nusprendžiant įsigyti keturkojį ir įvertinus galimybes, ar jį bus galima auginti namuose, pirmiausia jis rekomenduotų apsilankyti gyvūnų prieglaudoje. Tai nieko nekainuoja, o toks vizitas, anot jo, kiekvienam turėtų suteikti peno apmąstymams ir padėti apsispręsti, mat tenykščiai vaizdai abejingų palikti negali.
„Kai atvykome į „Penktą koją“, pamatėme, kad vaizdai nekokie – vietos nėra daug, o šuniukų tiek, kad jie net netelpa. Nors jie ir gauna rūpesčio, jų yra tiesiog per daug. Žmonės galėtų ir turėtų jausti pareigą padėti prieglaudoms – šuniukus priglausti ir suteikti jiems tikrą gyvenimą, – įsitikinęs vyras. – Kartais mes su Sima pasikalbam, kad Bruno mums dėkoja. Tai matau, jaučiu iš jo akių, elgesio, priėjimo. Jis su sese buvo rastas sąvartyne ir kas ten žino, kaip galėjo baigtis jo gyvenimėlis. Na, o dabar jis gyvena tikrai pilnavertį, gerą, šunišką gyvenimą.“
Galbūt meile šunims trykštantys Nainiai namuose atras vietos dar keliems augintiniams? Nors Jonas su Simona kartais pajuokauja, kad jei galėtų, turėtų dešimt ar penkiolika gyvūnų, norai kol kas neužgožia racionalumo.
„Žmogus turi įvertinti savo dienotvarkę, kad šuniukas nebūtų užmirštas ir galėtum jam skirti laiko. Sakyčiau, kad trijų šuniukų kol kas užtenka. Jau dabar kartais būna iššūkių, kai tenka pakeliauti, bet turim daug draugų, kurie juos myli ir padeda“, – šypteli J.Nainys.