Į savo sekėjus Indrė Burlinskaitė-Vaisieta instagrame kreipėsi antradienio rytą.
„Kaip buvo gera išsimiegoti savo lovoje. Nusiprausti duše su mėgiamais produktais. Gerti savo kavą su riebia grietinėle ir pasiniurkyti su Liudu ant sofkės, kaip visada rytais.
Rytas prasidėjo gerai. Energijos gal kiek mažiau nei būdavo įprastai, bet nesiskundžiu. Dabar toks metas, kad niekad nežinai, kas bus, ir kaip gali staiga pasijusti. Su šypsena bandysiu gaudyti nuostabią dieną! Ir jums palinkėsiu to paties“, – rašė ji.
Kiek vėliau Indrė pasidalijo dar keliomis istorijomis.
„Sveiki visi. Tai va, aš prisikrovusi pilną puokštę pagalvių, įsitaisiusi savo namuose priešais teliką, panašiai kaip ligoninėje. Bandau truputėlį pasikrauti energijos, nes ji momentais užkyla ir paskui sėda šiek tiek, tai tada norisi prigulti, pailsėti.
Tuo pačiu noriu pasidžiaugti, kad esu namuose ir, kaip daug kas iš jūsų rašėte, atrodo, kad namuose viskas, net ir sienos gydo. Vakar buvo labai jaukus sutikimas namučiuose. Grįžome su vyru vakare iš ligoninės. Draugai buvo absoliučiai viskuo pasirūpinę – namai sutvarkyti, langai išblizginti, gėlytės pamerktos, Liudo tėvelių ir mano mamos dovanos, staigmenėlės“, – šypsojosi moteris.
Indrė Burlinskaitė-Vaisieta tikino sulaukianti gausybės sekėjų klausimų apie tolimesnį gydymą. Ji papasakojo, kokio režimo turės laikytis namuose iki sekančio chemoterapijos kurso.
„Žinot, ligoninėje viskas buvo labai paprasta – guli, tau atneša vaistus, lašelines pastato, pusryčiai, pietūs. Viskas jau sureguliuota – belieka tik vaistus sugerti, pagulėti ir miegoti. Bet gydymas turi nuosekliai, ištisai tęstis, tad faktiškai kiekvieną dieną namuose turiu suvartoti panašias geriamų ir leidžiamų vaistų dozes. Šiandien pagrindinis dalykas, kurį padariau atsikėlusi ryte – susidėliojau mitybos režimą, kad būtų trys normalūs valgymai, 2 papildomi užkandžiai. Liudas šiandien nupirko tokią dėžutę, kur susiplanuosiu visus savo vaistus, kad viskas būtinai būtų sugerta.
Grįžau į namus ir atrodo, kad galėčiau truputėlį atsipalaiduoti, pasidžiaugti, bet gyvenu ta mintimi, kaip kaip viskas žaibiškai prasidėjo, taip greitai tęstųsi ir kuo greičiau pasibaigtų. Su nekantrumu laukiu savo antrosios chemoterapijos, kurios numatyta data yra birželio 12 diena. Dabar labai svarbus šis periodas – 2 savaitės iki chemoterapijos. Be to, kad turėsiu saugoti save, vengti viešų vietų, miegoti, valgyti, turėsiu nuolat darytis kraujo tyrimus ir stebėti kraujo rodiklius, kad jie būtų geri. Jei jie nukris prieš pat chemoterapiją, tą nemalonų procesą teks nukelti, ko aš labai nenorėčiau. Vakar viskas įtartinai pakrito – ir kraujas, ir kalis, ir baltymas“, – dalijosi Indrė.
-
Jautrūs I.Burlinskaitės vyro L.Vaisietos žodžiai: prisiminė dieną, kai sužinojo apie jai diagnozuotą vėžį
-
Indrė Burlinskaitė – apie pradėtą agresyvios chemoterapijos kursą: „Dabar jau žinau, ko tikėtis“
-
Indrė Burlinskaitė dėkoja trims herojams: „Ačiū, kad iš visų jėgų kartu su manimi kovojate“
-
Indrė Burlinskaitė baigė chemoterapijos kursą ir vyks namo: „Jaučiuosi žymiai sveikesnė“
Vis tik moters sekėjai dar nedrąsiai klausia, kaip chemoterapija paveiks jos plaukus. Ji atsakė ir šį klausimą.
„Daug kas nedrįstat klausti manęs dėl plaukų – nebijokit, galit drąsiai klausti. Šiai dienai aš esu su viskuo susitaikiusi ir žinau, kad niekas nebus kitaip. Nors iš tiesų, kai sužinojau, kokia mano liga, mano prašymas buvo daryti kažką, kad išsaugočiau plaukus. Teisybei, man buvo šokas, kai sužinojau, kaip atrodysiu vėlesniame laikotarpyje. Žinau, kad plaukų išsaugoti man nepavyks. Pirma chemoterapija jų dar nenužudė – mano plaukai stiprūs, bet labai pasilpnėję.
Atrodo, lengva pasakyti, kad plaukai ataugs. Visi, esantys šioje situacijoje, tą suprantam, bet visgi plaukai yra moteriškumas. Asmeniškai man, kaip visą gyvenimą mėgstančiai prisižiūrėti, tas žingsnis bus tikrai sudėtingas, aš net neabejoju. Bet prisipažinsiu, kada man pasidarė drąsiau, kada pradėjau nebijoti savo išvaizdos pokyčių – tada, kai šią žinią paskleidžiau viešai ir sulaukiau begalinio jūsų palaikymo. Tas palaikymas man tapo motyvacija. Supratau, kad mane priimsite tokią ir anokią“, – šypsojosi Indrė Burlinskaitė-Vaisieta, dėkodama už didžiulę paramą.
Žinią, kad netrukus vyks į namus, Indrė Burlinskaitė su šypsena veide pranešė sekmadienį.
„Šiandien paskutinė diena, kai nakvosiu ligoninėje, rytoj pagaliau važiuosiu į namus, labai labai laukiu, pasiilgau savo lovos. Aišku, viskas bus kitaip, nei buvo iki šiol, maistas bus kitoks. Reiks labai saugoti savo imunitetą, labai teisingai valgyti, nors chemoterapijos pirmasis kursas pasibaigė, bet gydymas tęsis nuolat, kasdien pilna vaistų, leidžiamų ir geriamų, po dviejų savaičių planuojamas antrasis chemoterapijos kursas. O iki tol, tikiuosi, kad jausiuosi kaip šiandien. Nes pastarosiomis dienomis jaučiuosi žymiai sveikesnė“, – sakė I.Burlinskaitė.
Indrė Burlinskaitė siuntė šiltus linkėjimus prie jos gydymo prisidėjusiems herojams.
„Dabar apie tikruosius gyvenimo herojus ir kas iš tikrųjų man yra didvyris. Kartais taip atsitinka gyvenime, kad kažkas tave paima ir supurto iki širdies gelmių ir daugybę dalykų pradedi matyti ir vertinti kitaip negu anksčiau. Iš tiesų, man labai pasisekė, kad mano šiame sunkiame gyvenimo kelyje, kuriuo dabar einu, atsirado bent trys žmonės, kuriuos galiu pavadinti gyvenimo didvyriais.
Man gyvenimas išmetė ne kokias kortas, kas liečia pačią diagnozę, bet ir čia galima įžvelgti pozityvių dalykų. Man pasisekė, kad aš gan greitai gavau visus reikiamus tyrimus ir man buvo pradėtas gydymas. Šiandien negalvoju apie tai, kodėl viskas buvo uždelsta, kodėl 4 stadija, galvoju tik, kaip greičiau įveikti šią ligą ir kad ji daugiau negrįžtų.
Patį didžiausią ačiū noriu pasakyti savo pagrindiniam gydytojui, daktarui, kuris mane prižiūri Kauno klinikose, Domui Vaitiekui, ačiū labai už jo profesionalumą, rūpestį ir kad iš visų jėgų kartu su manimi kovoja su šia liga.
Dar vienas herojus, kurio kitaip negaliu pavadinti, tai Kauno klinikų pulmonologė gydytoja Virginija Kalinauskaitė-Žukauskė. Ji galėjo viską atidėti kitai dienai, bet, kaip ji pati sako, tai yra žmogiškumo reikalas. Ir aš dar dabar prisimenu, kai mane Liudas atvežė tyrimams, aš atėjau pas ją į kabinetą, ji mato diagnozę, susirūpinusi sako: „Indre, tavo situacija bloga, tau reikės pakentėti ir greitai atlikti visus reikiamus tyrimus.“ Tai pats didžiausias jai ačiū už jos palaikymą ir kad ji taip žaibiškai sureagavo į mano situaciją ir kad rūpinasi manimi iki pat šios dienos.
Ir patį nuoširdžiausią ačiū noriu pasakyti savo Ingai Guogienei, kuri ne vienerius metus buvo mano grožio puoselėtoja. Šioje man sunkioje situacijoje ji tapo mano visapusiška daktarė, kuri tą dieną, kai gavau diagnozę, buvo pirmas žmogus, ištiesęs pagalbos ranką ir viską padarė, kad manimi būtų kuo skubiau pasirūpinta. Jai esu be galo dėkinga. Kaip mano draugė sakė, su šita moterimi, tave gyvenimas suvedė ne šiaip. Tai turbūt. Ačiū.
Aš guliu Kauno klinikų hematologijos skyriuje ir tuo pačiu negaliu nepasakyti nuoširdaus ačiū visam nuostabiam kolektyvui, prie kurio jau pripratau ir tokį atskirą apkabinimą noriu nusiųsti Danguolei, ji supras, už ką“, – kalbėjo I.Burlinskaitė.
„Vakar buvo lygiai 20 dienų kai atvažiavome pasidaryti tyrimų ir teko prigulti. Aš net nepastebėjau, kaip taip greitai laikas prabėgo. Ko ne mėnuo. Ir oras atšilo...
Tik dabar supratau, kad gi vasara pas mus! Nerealiai laukiu, kada galėsiu nors truputį grįžti į savo veiklą. Visko pasiilgau. O ypač namų!“ – pridūrė Indrė.
Apie savo savijautą I.Burlinskaitė prakalbo penktadienio popietę instagrame.
„Kaip žinote, pirmadienį man prasidėjo pirmas agresyvios chemoterapijos kursas. Visų pirma, labai džiaugiuosi, kad pagaliau žinau, kas tai yra ir ką tai reiškia. Žinosiu, ko tikėtis ir sekantį kartą man nebus tos visiškos nežinomybės, kuri buvo iki šiol.
Kaip galite pastebėti, mano nuotaika šiandien tikrai yra labai nebloga. Sakyčiau, pati geriausia, turbūt, tokia šviesiausia savaitės diena, nes savaitės pradžia buvo sunki po tų pirmųjų raudonos chemijos lašų. Bet paskui, dieną iš dienos, viskas po truputį šviesėjo, gerėjo. Ir vakar jau buvo ta nebloga nuotaika. Tik vakar buvo tokių momentų, kad vieną akimirką, atrodo, esu pilna jėgų, noriu kažkur eiti, kažką daryti, o kitą – guliu lovoje ir visiškai nepasikeliu.
Šiandien nuo pat ryto kuriu planus, nes žinau, kad pirmadienį paleis į namus. Mintyse man sukasi mintys apie tai, kad labai norėčiau grįžusi, bent mažais žingsniukais, kiek daktarai ir sveikata leis, grįžti bent truputį į savo senus darbus, kuriuos dariau ir iki šios ligos“, – pasakojo I.Burlinskaitė.
Gydymas I.Burlinskaitei pradėtas praėjusį pirmadienį – taikyta chemoterapija.
Žmonės.lt primena, kad apie diagnozuotą kraujo vėžį Indrė Burlinskaitė-Vaisieta intagrame prabilo gegužės 10 dieną.
„Man yra diagnozuotas kraujo vėžys, piktybinis navikas tarpuplautyje, kuris yra net 8 centimetrų dydžio, jis išplitęs“, – prisipažino moteris.
Po poros dienų moteriai nustatyta ketvirta limfomos stadija. Vėliau Indrė papasakojo apie pirmuosius simptomus, kurie jai sukėlė nerimą.
„Prieš gerą pusmetį pastebėjau gana stiprius širdies dieglius, kurie pasikartodavo kartą per mėnesį, o paskutiniu metu atsirado kosulys. Iš pradžių lengvas, paskui jis vis stiprėjo, prasidėjo kosulio priepuoliai, kurie užsitęsdavo ir iki dešimt, ir iki penkiolikos minučių. Tas kosulys buvo labai varginantis, jausdavausi nusilpusi, o po tokių priepuolių jausdavausi visai be jėgų. Ir, sekantis dalykas, prasidėjo dusulys, tai kalbant, tiesiog bendraujant po minutės laiko pradėdavau dusti, palipdavau laiptais, pradėdavau dusti. Atsirado bendras silpnumas, visiškas nuotaikos nebuvimas, nieko nenorėjau daryti, niekur eiti, o kur eidavau, tai visur tik sukandusi dantis“, – pasakojo ji.
Indrė pridūrė, kad tuomet ne kartą vyko į polikliniką atlikti kraujo tyrimų. Vis dėlto šie ligos nerodė. „Bendras kraujo tyrimas, kurį pastaruosius metus dariausi ne kartą, nepadėjo atpažinti ligos. Net ir kraujo tyrimas gali neparodyti, kad tu sergi šia sunkia liga“, – kalbėjo Indrė.
