Nors dabar atsiliepusi į 15min skambutį Violeta Mičiulienė kalba su pakilia nuotaika, tačiau tai, kas vyko pastarąsias dvi savaites, visą džiaugsmą užgniaužia. O viso to priežastimi tapo netikėtas tėčio sunegalavimas, prasidėjęs nuo širdies bėdų, plaučių uždegimo ir vidinio kraujavimo.
Iškvietus greitąją ir medikų globai palikus mylimą tėtį, po maždaug savaitės aktorė sulaukė dar vienos nemalonios žinios – jos tėčiui diagnozuotas koronavirusas.
„Susidarė tokia puokštė, dėl kurios vilties visiškai nebuvo. Tada man pasidarė baisu, nes jei jaunas žmogus neatlaiko tokių dalykų, ką reikia daryti tam, kuriam 85-eri metai?
Galvojau, kad man bent leis būti su juo kartu, nes jis aklas, nieko nemato, negali pats apsitarnauti. Bet atsitiko taip, kad man pasakė – ne, mes pasirūpinsime“, – prisimena Violeta.
Geriausia Naujų metų dovana – medikų elgesys su sergančiu tėčiu ir jo pagijimas
Pašnekovė sako, kad sprendimu tėtį atiduoti į medikų rankas visiškai neabejojo. Ypač žinant, kad jis su savimi turėjo telefoną, kuriuo visas dvi savaites galėjo netrukdomai bendrauti: „Dėl tos visos pasaulio situacijos mes nepraradome ryšio. Visą laiką kalbėjomės. Tuo labiau, kai jis yra šviesaus proto.“
Vis tik Violeta pastebėjo, kad nuolat girdimi žmonių nusiskundimai apie tai, kad atidavus ligonį nebegalima patiems reguliuoti jo gydymo eigos, nėra teisingi medikų atžvilgiu.
„Kai kuriems atrodo, kad to žmogaus niekas geriau nepažįsta nei tu pats. Tačiau pagalvokite, kiek vyksta įvairiausių trukdymų, kai ateina artimieji ir reguliuoja gydymo procesą“, – sako ji.
Žiūrėdama į savo tėčio išrašą Violeta jokių nusiskundimų gydymo įstaigai neturi. Anot jos, viskas buvo daroma tinkamai. Dėl to ji stengėsi visiškai pilnai pasitikėti jam suteikiama pagalba ir per daug nesikišti į jų darbą.
„Buvau įsitikinusi, kad šioje situacijoje bus daroma viskas, kas įmanoma. Gal man pasisekė, nes viskas buvo padaryta kuo puikiausiai. Ir iš tikrųjų labai džiaugiuosi ir noriu padėkoti tiems žmonėms, kuriems galėdavau paskambinti. Šiuo atveju – slaugytojoms.
Kažko paklausdama, prašydama tyrimo rezultatų, iš jų balsų girdėjau, kokios jos visos pavargusios. Kai paskambini į vieną skyrių, aptarnauja viena gydytoja, o jau kitą dieną kita, nes, pasirodo, ana jau pati išėjo gydytis“, – apie tėtį prižiūrėsius medikus gražiai atsiliepia V.Mičiulienė.
Kalbėdama apie pirmąsias savaites, Violeta sako, kad jautėsi taip, lyg ligoninėje guli kartu su tėčiu – juk jie viską praėjo kartu. Ir įvairios kalbos, kad atvežus seną žmogų jam esą pasakoma „ne, netinka, šio negydysim“, ją stebina. Moteris tikina, kad jos tėtis buvo gerai prižiūrimas tikrai ne dėl to, kad ji yra žinoma.
„Šioje situacijoje iškart pagalvoju apie tėtį. Jis nebuvo išskirtinis, jokios įtakos tam nedariau, neskambinau ir nereikalavau. O dar mūsų pavardės skirtingos.
Dėl to, kaip jie su juo elgėsi, galiu paneigti sklinandčias kalbas. Aš jo telefone buvau elementariai tik duktė, todėl jų elgesys su tėčiu man buvo pati geriausia praeitų metų paskutinė įteikta dovana“, – neslepia Violeta.
O kita dovana tapo ir paties tėčio užsispyrimas – aktorė įsitikinusi, kad šią stiprybę turi visi jo kartos žmonės, kurie gyvenime praėjo dar daugiau išbandymų.
„Mūsų karta augo labai gerai, todėl ši situacija, galima suprasti, įvyko už tai, kad nematėme blogų dalykų. Tėčio karta tai praėjo, jie patys taip augo ir turbūt mus taip augino. Todėl profesionalais pasitikiu visada. Ar tai būtų medikai, ar inžinieriai, santechnikai. Niekada niekuo neabejoju“, – 15min sako V.Mičiulienė.
Galiausiai Naujųjų metų išvakarėse Violetos tėtis grįžo namo. Jiedu kartu gėrė šampaną ir jau planavo, ką ketina veikti 2021-aisiais. Tėtis kaip tik pasipasakojo ir apie šmaikščią ligoninės pusę – pasirodo, palatos draugai jam sugalvojo pravardę.
„Jį ligoninėje vadino seneliu, ne Kalėdų, o tiesiog seneliu. O visi kiti, kurie gulėjo kartu su juo ir buvo 25-eriais metais jaunesni, jam buvo tarsi sūnūs.
Kiti jo seneliu niekad nevadino, todėl tėtei šiek tiek keista buvo. Dabar jis pats sako, kad jaučiasi „visai nieko“. O ir stipriausias jis buvo, nes jam neprireikė deguonies. „Senelis“ net mankštą darė“, – juokiasi Violeta.
Įvairius pratimus jis ketina daryti ir toliau, tačiau pirmiausia nori atgauti apetitą.
„Dabar ant dviračio sės. Turime treniruoklius, išsimaudėm, pagulėjom. Susivežė viską iš ligoninės. Visus supuvusius vaisius namie išmetė. Tik apetito neturėjo. Tai per Naujus metus turėjo viltį, kad visgi pavyks atgauti apetitą“, – apie tėčio dabartinę savijautą pasakoja V.Mičiulienė.
„Nesisaugantys galvoja, kad mes esame Marijos žemė ir mus Dievas saugo“
Kalbėdama su 15min Violeta džiaugiasi, kad tėtis jau svajoja ir apie pavasarį, kuriuo metu, kaip sako pats vyras, dabar uždaryti žmonės galės pagaliau išeiti ant žolytės ir atsigauti.
Tiesa, aktorė neslepia džiaugsmo ir dėl to, kad nuo šiol galės būti rami dėl tėčio sveikatos – jam prasirgus ji galės atsikvėpti.
„Dabar nebebijosiu jo išleisti į lauką pasėdėti ant suoliuko. Manau, kad žmogus yra nelaimingas tada, kai bijo. Dabar to nėra, todėl nebus baimės, kad jam kažkas atsitiks“, – kalba V.Mičiulienė.
Pasiteiravus, ką mano apie žmones, kurie nesilaiko karantino ribojimų, ypač tada, kai ir jai pačiai teko išgyventi nelengvą laikotarpį, Violeta patikina, kad tai ne kas kitas kaip neatsakingas elgesys – kai kurie išties per daug atsipalaidavo.
„Per pirmą bangą žmonės buvo išsigandę ir klausė nurodymų. Tačiau taip gražiai pavasarį susitvarkius, vėliau žmonės atsipalaidavo, darė, kas nebuvo galima. Todėl sulaukėme antros bangos. Jie galvojo, kad esame Marijos žemė ir mus Dievas saugo. Tačiau Dievas saugo tuos, kurie patys saugosi“, – mano Violeta.
Ir iki šiol aktorei tenka bendrauti su tokiais žmonėmis, kurie vis dar tiki, kad virusas yra išgalvotas. Netgi buvo sulaukusi siūlymo tėčiui nupirkti V.Uspaskicho vandenį, tačiau šio pasiūlymo atsisakiusi, nors juokaudama sakė, kad ketina užsisakyti kanistrą ir vėliau iš jo gerti.
„Žmonės dabartiniu laiku gyvena taip, lyg kažkas jiems būtų pamelavęs, jog jie gyvens amžinai. Ir man atrodo, kad tokios klaidos gali tapti amžinu skausmu iki gyvenimo pabaigos. Kai išeina jauni žmonės, nepatikėję, kad viskas vyksta iš tiesų.
Suprantu, kad viską iškęsti psichologiškai sunku, juk esame uždaryti. Bet kol pačiam žmogui kažko neskauda, tol jis daro taip, kad jam skaudėtų“, – įsitikinusi V.Mičiulienė.
Aktorė niekaip nesupranta, kodėl iki šios dienos tebesitęsia masinis išprotėjimas. Jai keista, kad žmonės, kuriems buvo nurodyta, kad švęsti galima tik savo šeimos ūkyje, į parduotuvę eina po kelis ir gausiai apsipirkinėja.
„Kam tiek pirkti, kai niekas neateis ir negalėsime švęsti? Gal vis dėlto kažkas įvyks? Vis tiek bandys nugalėti ir apgauti. Tačiau gali apgauti žmogų, kuris šalia, bet negali apgauti savęs ir pačios mirties. Dabar kalbu ne apie ligą, bet apie mirtį. Nežinau, ką daro Dievas, kad žmogus sau atima protą galvodamas, kad gali laimėti šitoje kovoje“, – svarsto ji.
Violeta įsitikinusi, kad net ir tokiomis situacijomis žmonės nuolat ieško kaltų. Todėl priversti juos elgtis priešingai gana sudėtinga. Juk, anot moters, jei žmogų uždarysi, jis vis tiek ras būdų, kaip tai apeiti.
„Jei jis norės numirti, jis ras kaip. Tai kiekvieno pasirinkimo teisė, nes žmogui neįdėsi proto, kai viduje yra košė“, – 15min sako V.Mičiulienė.