Už naujojo projekto vairo stovinčios mados dizainerės Ieva Ševiakovaitė ir Jolanta Rimkutė, bei grafikos dizaineris Edvardas Kavarskas „15min“ papasakojo apie pastangas įtikti patogumo ieškančiam žmogui, troškimą dalytis ir senuosius baltų ženklus.
– Kaip kilo mintis rengti šią parodą?
– „LT identity“ semiasi minčių iš aplinkos, kurioje gyvename. Labai natūraliai atėjo laikas pasikapstyti, kokios tos mūsų šaknys. Mums įtakos turėjo Lietuvos tūkstantmečio proga surengta paroda „Baltų menas“. Kaip mados kūrėjos stengėmės dabarčiai pateikti filosofiją, kuri yra trūkstama ir gali įsilieti į šiuolaikinį gyvenimą. Tai ne podiumas, ne mada „kažkam“. Tai rūbai, daiktai žmonėms, kurie pasiilgo paprastumo, pavargo nuo spalvų. Tai – minimalizmas, daiktai, skirti dėvėti.
– Veikiausiai į senovės baltų drabužius nesidairėte?
– Ne, ieškojome tam tikro žmogaus tipažo, nuotaikos. Ir ne tik Lietuvoje. Mums norėjosi kosmopolitiško, bet mūsų pažiūras savo vertybėmis atitinkančio asmens. Internete ieškojome gatvės mados prototipų, žmonių, į kuriuos norėtume kreiptis su savo naująja estetika.
Mūsų tikslas nėra archeologija ar senųjų drabužių rekonstrukcija. Mes laisvai interpretuojame. Drabužiams pasirenkamas savitas siluetas, o jau simboliai, kuriais jie puošiami, grafika yra tikra, atėjusi iš baltų, nes tie simboliai yra stiprūs, archajiški, paveikūs. Jiems suteikėme mistiškumo nuotaikos, papildydami juos tamsoje žibančiomis dalelėmis. Prisikaupę šviesos dieną, simboliai sutemus švytės. Jie pasakos apie gamtą, cikliškumą.
– Papasakokite, kokius simbolius rinkotės?
– Daugiausia įkvėpė viena baltų raštų knyga. Visi baltų simboliai turi aiškią struktūrą. Pavyzdžiui, žalčiukai. Kai sukuri visą ornamentą, žmogui atrodo tarsi kompiuterinis žaidimas. Jis patiria įdomų atradimo jausmą, kai pradedi jam pasakoti, jog žalčiukas savyje turi daug simbolikos – vaisingumas, vyriškas ir moteriškas pradas, papildantis vienas kitą. Per tuos ženklus pradedi kitaip vertinti jo nešiojimą, įsisąmonini informaciją ir prasmę.
– Vyrams ir moterims pasiūlysite skirtingus simbolius, drabužių siluetus?
– Šį kartą mes bandome Yra žavu, kai šiuolaikiniai daiktai neturi individualumo. Individualumą suteikia žmogus. Mūsų daiktai jo neužgožia. Todėl mes neskirstome į vyriškus ir moteriškus. Šiais laikais nėra vyriškos ir moteriškos užsisegimo pusės. Norisi tą ribą dar sumažinti, pabrėžti universalumą. Tai viena iš funkcijų. Pora gali turėti vieną džemperį. Ypač mąstant apie žmogų, kuris dėvės tą daiktą, pavyzdžiui, festivalyje. Arba energetine prasme – kartais labai smagu užsidėti mylimo žmogaus rūbą. Šis daiktas suteiks galimybę dalintis, suteiks bendrumo jausmą.
– Dabar pavasaris, kodėl renkatės pilkas spalvas, o ne margumą?
– Na, „LT identity“ visada siūlė labai spalvingus drabužius. Šįsyk įtakos turi ir medžiagos, jas rinksimės natūralias. Įkvėpė akmuo, jo tonai. Kiekviena spalva su kažkuo siejasi, o pilka – tarsi vieta apmąstymams. Baltų kultūra yra subrendusi asmenybei, kuri ieško atsakymų. Pradedame tokia spalva, pilkumas eina iki gilaus juodo. Bet antras etapas bus mūsų kolekcija, beveik žinome, kokia bus pirma spalva. Tiesiog viskas vyksta po truputį, žingsnis po žingsnio norime prisijaukinti, pajausti tą kultūrą.
Pasak „LT identity“ kūrėjų, tema „Baltai“ trumpai gali būti pristatoma kaip gamtos traukos ir asmenybės šaknų paieškos urbanistinėje XXI a. erdvėje. Anot jų, nauja estetika gali būti netikėta gerai susipažinusiems ir sekantiems „LT identity“ projektus, tuo pačiu tai bus švaresnis, santūresnis, aiškesnis kūrybinis etapas, kuriame dalyvauja iki šiol su komanda nedirbę menininkai.
