Aktorė ją vadina ne tik jaukiu pasibuvimu bendraminčių tarpe su įdomiomis paskaitomis, fotosesija ar grožio pamokomis, bet ir savita socialine misija, nes prie stovyklaujančiųjų prisijungs onkologinių ligų išbandymus bei karą Ukrainoje patyrusios moteris. Joms kelialapius į R.Dominaitytės organizuojamą moteriškumo šventę padovanojo geradariai.
„Gegužės 6d. mano gimtadienis ir aplinkybės lėmė, kad šią dieną bus moterų stovykla. Ji turėjo įvykti kovo pabaigoje, per lygiadienį, bet karo pradžia sujaukė visus planus – nemaniau, kad etiška, tokiomis sąlygomis užsiimti kažkokia poilsine veikla.
Pati nėriau į visokias pasaulio gelbėjimo misijas, „draskiau maikes“, bandydama padėti visiems, susipykau su mama, kuri niekaip nenorėjo suvokti, kad reikia elgtis taip, kaip aš elgiuosi. Todėl sprendimas perkelti stovyklą į savo gimtadienio laiką, pasirodė prasmingas. Esu žodžio žmogus – pažadėjau, nukirsta, „trūks pliš“ padarysiu, nors ir karas! Nors buvo akimirkų, kai galvojau, kam man to reikia ir taip nieko nespėju, o dar didelė finansinė rizika.
Praeitą kartą stovyklai įvykti padėjo rėmėjai, kurie parėmė finansiškai ir nupirko keletą pakvietimų moterims, sergančioms vėžiu. Šįkart atsisakė, tikrai nekaltinu, nes aukojimas, pagalba, tapo jautrus žodis – visi padeda tiems, kam labiausiai reikia“, – apie renginio užkulisius atvirauja R.Dominaitytė.
Norėdama į stovyklą pakviesti kuo daugiau moterų, kurioms to reikia, aktorė paskatino jas dalintis savo istorijomis. Tokių, kurios sukrėtė ir privertė pagalvoti apie svarbiausius pasaulyje dalykus, jau yra ne viena. R.Dominaitytė neslepia – ją ir džiugina, ir stebina tai, kiek pasakojančiosios turi vidinės stiprybės, užsispyrimo bei gyvenimo džiaugsmo.
„Kiekviena jų parašyta eilutė ir sukrečia, ir įkvepia. Šią savaitę mano įkurtam „Knygos teatrui“ sueina dešimt metų. O tai dar viena proga ne tik sulaukti dovanų, bet ir tuo, ką turi, pasidalinti su kitais – vieną iš tų, kam tikrai reikia moteriško palaikymo ir bendrystės, pakviesime savaitgalį praleisti dvare kartu“, – sako R.Dominaitytė.
Kalbėdama apie stovyklą, pavadintą „Dvi naktys iki ryto...“, ji paaiškina – tai savaitgalio trukmės atsipalaidavimas magiškame dvare žvakių ir minkštų audinių, geros knygos ir nuoširdžios moteriškos draugijos apsuptyje.
Anot aktorės, tai savęs puoselėjimo šventė – turiningas maistas kūnui ir sielai. Tai tarsi šiltas pasisveikinimas su kartais pamiršta savimi, ją švelniai priglaudžiant ir apkabinant. Tai ir ilgai lauktas įkvėpimas pilnais plaučiais – pasisėmimas tyros moteriškos energijos, taip dosniai dalinamos kasdien. Tai šilumos kupinas kvietimas pasimatyti su dar nepažintomis draugėmis ir skirti rūpestingo laiko sau.
