Pilnos salės žiūrovų, gerbėjų dėmesys, dovanos ir, žinoma, moterų meilė. Duodamas interviu LNIK gyvenimo būdo laidai „Neišgalvoti gyvenimai“ Juozas Zavaliauskas neslėpė: jis perėjo visą gyvenimo mokyklą – nuo svaiginamos šlovės iki juodo dugno.
Jeigu žinomam humoristui J.Zavaliauskui kas nors būtų pasakęs, kokią dovanėlę jam paruošė likimas, jis nebūtų patikėjęs. Eilinis pensininkas, toks, kaip ir visi kiti – kasdienybe nepatenkintas žmogelis, keiksnojantis politikus. Juk jam, kelis dešimtmečius scenoje garbintam, ne vienas žadėjo netgi valstybinę pensiją. Tačiau šiuo metu J.Zavaliausko namuose – viskas priešingai, nei tikėtasi. Buvęs humoristas prisipažįsta: dabar ir jį patį, ir studentą sūnų gelbsti tik žmonos Irenos atlyginimas.
Iki šiol mažai kas žinojo: spindintis populiaraus atlikėjo gyvenimas turėjo ir juodąją pusę. Ilgos gastrolės po visą Sovietų Sąjungą, pinigų perteklius ir nuovargis darė savo. Iš pradžių alkoholis jį ramino ir linksmino. Vėliau tapo neatsiejama kiekvienos dienos dalimi ir didžiausia gėda. „Buvau pats tikriausias alkoholikas. O nuo visiškos degradacijos mane išgelbėjo tik žmona ir sūnus“, – LNK žurnalistams sako Juozas Zavaliauskas, ilgai slėpęs savo jaunystės nuodėmę. Šiandien net ir pačiam Juozui sunku suvokti, kaip alkoholiko praeitis nesužlugdė karjeros. Tačiau tyliai išsilaižęs žaizdas, jis pradėjo gyventi visiškai blaiviai.
Juokas pro ašaras. Bėgant metams ši visiems ne kartą girdėta frazė J.Zavaliausko gyvenime įgyja vis naujų prasmių. Tiesa, jis sako dabar retsykiais vėl važiuojantis į koncertus, vedantis renginius, gimtadienius ar jubiliejus. Tačiau jų mastas – nebe tas, kaip kadaise. Matydamas, kaip iš Lietuvos bėga jaunimas, veši nedarbas ir nepriteklius, J.Zavaliauskas su liūdesiu mena jaunystės ir šlovės laikus.
