Vilija Lobačiuvienė gerai žino, ką reiškia būti itin nemalonių gandų ir apkalbų centre. Juk ji, ne vienerius metus užsiimanti sunkiai suprantamais dalykais, ne sykį buvo viešai kritikuota ir eilinių lietuvių, ir netgi bažnyčios. O skeptikai, netikintys ypatingomis Vilijos galiomis, sugebėjimu nuspėti ar pakoreguoti ateitį, daugybę kartų tvirtino, jog ji – viso labo apsišaukėlė, nugalinti sutvarkyti ne tik kitų, bet ir savo pačios gyvenimo. Naujų spalvų V.Lobačiuvienės biografijai pridėjo ir pernai nuskambėjęs vienos įmonės pranešimas, kuriame buvo teigiama neva ragana padės išieškoti skolas, dirbs su nemokiais klientais.
Į Liberalų ir centro sąjungą įstojo ne šiemet ir ne pernai, o prieš aštuonerius metus.
Vilija, kalbėdama su LNK laida „Neišgalvoti gyvenimai“, neslepia: nors iki šiol niekada labai nesireklamavo, dalyvavimas politikoje jai – ne naujiena. Juk į Liberalų ir centro sąjungą įstojo ne šiemet ir ne pernai, o prieš aštuonerius metus. Tiesa, vadinamosios raganos išskėstomis rankomis niekas nelaukė. O būsimi kolegos, išvydę jos pareiškimą tapti partijos nare, pirmą kartą iškart atmetė kandidatūrą.
Kuo ši prieštaringai vertinama moteris galėtų būti naudinga Vilniui? Ką ji supranta apie politiką? V.Lobačiuvienė jau sulaukė Seimo senbuvių kritikos, neva vienintelis jos darbas savivaldybės taryboje būtų žiūrėjimas į stebuklingąjį rutulį ir sprendimams palankių dienų skaičiavimas... Neva daugiau nieko ir negali išmanyti.
„Darbas savivaldos taryboje – neapmokamas. Tai vos keli posėdžiai per mėnesį. Taigi nei praturtėsiu, nei savo ligonius paliksiu“, – sako politikės karjerą norinti išbandyti Vilija Lobačiuvienė. Ji paslaptingai šypsosi sakydama, kad šie rinkimai – tai tarsi dar viena jos gyvenimo avantiūra.
Antradienį 20.30 „Neišgalvoti gyvenimai“ su Rolandu Vilkončiumi tik per LNK.
